Brangsta grynųjų pinigų operacijos, pinga elektroninės perlaidos

2013 m. liepos 1 d. vienam didžiausių mokėjimo paslaugų rinkos dalyvių bankui „Swedbank“ nuo 3 iki 5 Lt pabranginus banko skyriuje atliekamus kredito pervedimus litais, rinkoje vidutinis įkainis už litų pervedimą į kito asmens sąskaitą tame pačiame banke sudarė 2,14 Lt, arba 9,2 % daugiau nei metų pradžioje.

Analogiško pervedimo litais į sąskaitą kitame banke, kredito unijoje ar elektroninių pinigų įstaigoje vidutinis įkainis per pusmetį padidėjo 3,6 proc. – iki 3,5 Lt.

Dar reikšmingiau rinkos vidurkį paveikė „Swedbank“ sprendimas nuo 3 iki 8 Lt padidinti mokestį už banko skyriuose grynaisiais pinigais atliekamas įmokas už paslaugas. Po šio žingsnio banko skyriuje grynaisiais pinigais inicijuotų įmokų už paslaugas vidutinis įkainis rinkoje išaugo 37 proc. – iki 3,47 Lt.

Internetu inicijuotų įmokų už paslaugas vidurkis bankuose ir elektroninių pinigų įstaigoje per pusmetį sumažėjo 16 proc. – iki 0,53 Lt. Tai lėmė „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus sprendimas įkainį už tokius mokėjimus sumažinti nuo 1 iki 0,5 Lt ir elektroninių pinigų įstaigos „EVP International“ sprendimas šią paslaugą teikti nemokamai.

„Swedbank“ sumažinus kredito pervedimų eurais internetu įkainius nuo 40 iki 30 Lt, o kitiems bankams jų nekeitus, šiek tiek sumažėjo ir šios paslaugos įkainių vidurkis rinkoje – nuo 37,24 iki 36,72 Lt.

Įkainiams sukant skirtingomis kryptimis, augo atotrūkis tarp mokėjimų, inicijuojamų internetu ir klientų aptarnavimo vietose.

LB valdybos narys abejoja bankų priemonėmis

Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgos duomenimis, internetu inicijuoti kredito pervedimai bankų ar elektroninių pinigų įstaigos viduje į kito kliento sąskaitą vidutiniškai kainuoja apie 3,5 karto mažiau negu inicijuoti bankų skyriuose, o į kitą Lietuvoje veikiantį banką, kredito uniją ar elektroninių pinigų įstaigą – apie 3 kartus mažiau negu bankų skyriuose.

„Vienas iš įkainių už mokėjimus grynaisiais pinigais didinimo tikslų yra siekis, kad bankų klientai naudotųsi pažangiais ir pigesniais elektroniniais mokėjimo būdais. Kyla abejonių, ar tai yra tiesiausias kelias šio tikslo link. Mokėjimo įpročiai yra inertiški, todėl prognozuojame, kad, esant tokiam įkainių lygiui, dalis kainai jautrių bankų klientų tiesiog pereis į kitas mokėjimo paslaugas teikiančias įstaigas. Juoba, kad jau dabar kai kurios iš jų siūlo pigesnius mokėjimus grynaisiais pinigais nei kai kurie bankai internetu“, – Lietuvos banko pranešime cituojamas Marius Jurgilas, banko valdybos narys.

Galima ir nemokamai

Bankuose pigiausias būdas sumokėti už paslaugas yra tiesioginis debetas. Beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai 2013 m. liepos 1 d. tiesioginio debeto paslaugą teikė nemokamai.

Lietuvos banko atliekamoje Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgoje, remiantis Lietuvos gyventojų mokėjimo paslaugų naudojimo įpročių apklausos duomenimis bei ekspertiniais vertinimais, sudaryti trys tipiniai mokėjimo paslaugų krepšeliai ir palygintos gyventojų išlaidos skirtingose kredito įstaigose.

Išlaidų palyginimas rodo, kad vidutinės metinės išlaidos už mokėjimo paslaugas gali siekti nuo 49 iki 117 Lt. Tačiau mažiausi ir didžiausi įkainiai skiriasi du tris kartus.

Išsamią 2013 m. pirmojo pusmečio mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgą rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.

Siekdamas vartotojams sudaryti geresnes galimybes palyginti mokėjimo įkainius, didinti rinkos skaidrumą ir skatinti konkurenciją, Lietuvos bankas savo interneto svetainėje nuo 2011 m. spalio mėn. viešai skelbia fiziniams asmenims taikomus mokėjimo paslaugų įkainius. Svetainėje taip pat suteikta galimybė grafiškai palyginti, kurios kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos įkainius kėlė daugiausia, o kurios juos mažino. Palyginti įkainius galite čia.