Pirmi bet kokia kaina
Turime titanišką Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kurio laivas, su dujomis ar be jų, kasdien „prisuka“ beveik 145 tūkst. eurų. Tiesiame elektros kabelį po Baltijos jūra į Švediją už 405 mln. eurų, į kitą pusę statomos atramos „LitPol Link“ elektros linijai su Lenkija už 370 mln. eurų. Ore sklando dešimčių milijardų vertės atominės elektrinės idėja. Lietuva inicijuoja Baltijos šalių elektros energijos sistemos integraciją į kontinentinės Europos tinklą - kiek milijardų ji išsunks, dar tiksliai nežinoma.
Argi svarbu kaina, kai siekiama švento tikslo - energetinės nepriklausomybės? Gal ir nebūtų taip svarbu, jei kas nors kitas už tai sumokėtų, tačiau mokame patys ir kažkodėl pačią didžiausią kainą. O didžiausią todėl, kad gigantiškų projektų rengėjai ir įgyvendintojai paprasčiausiai nesismulkina - juk už viską sumokės galutinis vartotojas. Kokia jam iš to nauda, taip pat per daug neskaičiuojama.
O štai mūsų kaimynai elgiasi kur kas pragmatiškiau: pirma viską pasveria, tik tuomet priima sprendimus. Ypač finansinius. Tuo metu, kai Lietuva elektros jungtį su Lenkija „LitPol Link“, kaip ir SGD terminalą, stato skolintais pinigais, lenkai savo projekto daliai gavo šimtus milijonų litų ES paramos.
Pinigais nesimėto
Jaroslavas Neverovičius, buvęs energetikos ministras, neseniai prasitarė skeptiškai vertinantis Lietuvos inicijuojamą Baltijos šalių elektros energijos sistemų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Mat siekiant prie jų prisijungti, pirmiausia turi būti nutiesta antra „LitPol Link“ elektros perdavimo linija, o Lenkija nėra suinteresuota šio projekto finansuoti.
„Lenkijos šiaurės rytų dalyje nėra didelės pramonės, miestų, kuriems reikėtų daug energijos. Šioje teritorijoje antros elektros perdavimo linijos reikia tik dėl Baltijos valstybių siekio prisijungti prie europinės sistemos, - „Respublikai“ aiškino J.Neverovičius. - Taigi ar Lenkijos vartotojai turėtų sumokėti už Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetinį saugumą? Mums gal atrodo, kad taip, bet gali būti ir kitokių nuomonių.“
Pykčiai dėl ES paramos
J.Neverovičiui dar einant energetikos ministro pareigas ne kartą teko išgirsti kandžios kritikos dėl to, kad „LitPol Link“ jungčiai Lietuva, priešingai nei Lenkija, negavo ES paramos. Keisčiausia ją girdėti iš dabartinės Seimo opozicijos, kuri, būdama valdžioje, pati dėliojo prioritetus.
„Lenkija buvo numačiusi projektui pinigus iš ES regioninių fondų, o Lietuvoje to nebuvo padaryta. Mes 2011 m. siūlėme, kad iš Lietuvai numatytų ES fondų likučių skirtų nors 50 mln. litų, bet tada buvo nuspręsta pinigus atiduoti dujotiekiui „Jurbarkas - Klaipėda“ (būtinas SGD terminalui, jam skirta 23,17 mln. eurų - red. past.)“, - priminė J.Neverovičius.
Kaltinimais žarstosi ir visuomenininkai. Lazdijų rajono Rudaminos miestelio bendruomenė apskundė Lietuvos valstybę pažeidus dvi tarptautines konvencijas, nes projektas „LitPol Link“ esą vykdytas nesuderinus su visuomene (Orhuso konvencija) ir žalojant gamtą (Berno konvencija). Bendruomenės atstovai mano, kad J.Neverovičius, kaip „LitPol Link“ vadovas, o paskui ir energetikos ministras, į žmonių pasiūlymus ir reikalavimus nereagavo, nes stengėsi, kad projektas neįstrigtų ir Lenkijos pusei nekiltų jokių trukdžių sėkmingai panaudoti ES paramą.
„Vertinti, kas labiau stengėsi, kad projektas būtų įgyvendintas, manau, yra nekorektiška. Stengėsi ir viena, ir kita pusė. Ir stengsis iki galo, - patikino J.Neverovičius. - O dėl skundų - ne kartą teismuose įrodyta, kad su tuo projektu viskas buvo daroma teisingai, poveikis kraštovaizdžiui minimalizuotas. Tie kaltinimai - dirbtinis bandymas sustabdyti projektą, esu tikras, kad tos bendruomenės atstovų pretenzijos liks nepatenkintos.“
Pinigai - mūsų, o nauda?
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys įsitikinęs, kad antra „LitPol Link“ linija nereikalinga ir Lietuvai, bent jau dabar.
„Ji mums būtų reikalinga, jei pasistatytume savo atominę elektrinę, na, arba turėtume kitą elektros generacijos šaltinį. O kai mes generacijos neturime, į Lenkiją nutiestos dvi linijos bus naudojamos tik tam, kad švedai galėtų pigiai parduoti lenkams elektros energiją, - sakė parlamentaras. - Juk tą liniją ne tik pastatyti kainuos, bet ir išlaikyti, o tos sąnaudos suguls į elektros tarifą vartotojams. Jeigu tomis linijomis „nevažinės“ elektra, tai mokėsime be jokios naudos.“
Pirmoji „LitPol Link“ jungtis labiausiai naudinga Vokietijai, Lenkijai, Švedijai ir Norvegijai, o Lietuvai teks mažesnioji naudos dalis. Tai, pasak K.Daukšio, yra nustačiusi Europos perdavimo sistemos operatorių organizacija.
Galbūt ir dėl to opozicijoje dabar atsidūrusiems gigantiškų energetikos projektų iniciatoriams kaip ašaka gerklėje stringa Seime inicijuojamas tyrimas dėl energetikos įmonių komercinės ir finansinės veiklos 2009-2014 m. Mat nepriklausomas auditas aptiko, kad energetikai pagal sąnaudų mastą kai kur galėjo perlenkti lazdą, dėl to vartotojų kišenės patuštėjo apie 140 mln. eurų daugiau, nei turėjo.
Pasak K.Daukšio, problema tampa per didelis SGD terminalas, reikia ieškoti, kas iš jo pirks dujas. Panašiai gali nutikti ir su „LitPol Link“.
J.Neverovičius su tuo nesutinka: „Tai pirmas žingsnis link sinchronizavimo ir galimybė prekiauti elektra. Esu įsitikinęs, kad per metus Lietuvoje įsisteigs gerokai daugiau įmonių, kurios prekiaus elektra ir bandys iš to uždirbti. Samdys darbuotojus, ekspertus, nuomosis patalpas - tikrai bus ekonominė nauda.“
Elektra vis tiek brangs
„LitPol Link“ projektą įgyvendinanti bendrovė „Litgrid“ deda pastangas, kad ES lėšų jam vis dėlto būtų atseikėta iš naujos specialiai telekomunikacijų, susisiekimo ir energetikos infrastruktūros plėtrai sukurtos „Connecting Europe Facility“ (CEF) programos. Tikimasi gauti apie 97 mln. eurų.
Lietuvos dalis šiame projekte, kaip anksčiau skelbta, siekė 182 mln. eurų. „Litgrid“ valdybos narys ir Strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovskis „Respublikai“ sakė, kad realiai „LitPol Link“ Lietuvai kainuos 170 mln. eurų.
„Projekto vertė sumažėjo pabaigus viešųjų pirkimų procedūras ir nupirkus projekto įrangą bei darbus, - akcentavo K.Sankovskis. - Šiuo metu projektas finansuojamas „Litgrid“ nuosavomis ir skolintomis lėšomis. Finansavimui užtikrinti rugpjūtį pasirašyta 50 mln. eurų kreditavimo sutartis su Šiaurės investicijų banku“.
Negavus paramos iš CEF programos, „LitPol Link“ jungties finansavimas per elektros energijos tarifą kilovatvalandės kainą vartotojams padidintų apie 0,14 euro cento. Tačiau ir gavus paramą būtų padengta ne daugiau kaip 0,05 euro cento už kilovatvalandę, o likusią dalį tektų finansuoti patiems.
Planai keliasi į ateitį
Pagal ankstesnius energetikų planus, Baltijos šalių elektros tinklai su kontinentinės Europos sistema sinchroniniu režimu pradės veikti iki 2020 m., dabar ši data tolinama iki 2025 m. O kiek tai kainuos ir kas mokės už perėjimą į europinę sistemą?
Pasak K.Sankovskio, Švedijos konsultacinė bendrovė „Gothia Power“, atlikusi Baltijos šalių ir Europos elektros energetikos sistemų sinchronizacijos galimybių studiją, išnagrinėjo daugybę techniškai įmanomų sinchronizacijos scenarijų.
„Priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus investicijos galėtų siekti nuo 435 mln. eurų iki 622 mln. eurų“, - sakė K.Sankovskis.
Kad tokios milžiniškos vertės projektas būtų įgyvendintas, būtinas ne tik trijų Baltijos šalių susitarimas dėl projekto įgyvendinimo plano, Lenkijos įsitraukimas, bet ir susitarimai su EK, siekiant užtikrinti projekto finansavimą.
„Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai jau sudarė sinchronizacijos veiksmų planą, preliminarų investicijų poreikį. Su Lenkijos paskirstymo sistemos operatoriumi PSE šio projekto klausimais „Litgrid“ intensyviai bendradarbiauja, šiuo metu vykdoma naujos jungties „LitPol Link 2“, reikalingos sinchronizacijai, galimybių studija“, - sakė K.Sankovskis.
Vidmantas Jankauskas, Energetikos ekspertas, buvęs pirmasis „LitPol Link“ vadovas:
Sovietiniais laikais sklandė anekdotas, kad Tarybų Sąjunga keis savo herbą - jame bus pavaizduotas Amūras. Kodėl? - Nors ir nuogas, bet ginkluotas! Mūsų valstybė šiandien atsidūrusi panašioje situacijoje. Tik čia jau ne anekdotas.
Net ES ekspertai stebisi, kaip mūsų maža valstybė sugeba įgyvendinti brangiausius energetinius projektus. Aš net galiu pasididžiuoti, kad Baltijos šalys greitai bus energetiškai labiausiai integruotos į visas puses. Ką čia lygintis su kokiais vargšais ispanais, kurie teturi vieną supuvusią elektros liniją į Prancūziją ir daugiau pasistatyti niekaip neišgali. O mes dabar jau turime net ir patį brangiausią SGD terminalą. Tik jau visi pradeda suvokti, kad jis tikrai per didelis.
Lygiai taip pat paskubėta ir dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros sistema. Prekiauti elektra galime ir asinchroniškai prisijungę. Bet buvo politinė valia prisijungti prie Europos tinklo, tai ir priėmė įstatymą. O jeigu kas nors pasakytų teisybę, kiek tai kainuos! Buvusi Vyriausybė ir jos energetikos ministras baisiai nuvylė - nemokšiškai viską darė, bet taip, kad jau nebūtų galima grįžti atgal. Tiesiai ir sakė, jog stengiasi, kad kas nors kiti atėję negalėtų pakeisti planų.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
Rašyti komentarą