Brangesnė elektra - bausmė rinkėjams

Lygiai prieš savaitę Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomenines elektros energijos kainas bei jų taikymo tvarkas 2013 metams. Visuomeninės elektros energijos kainos gyventojams nuo 2013 metų didės apie 5,69 ct/kWh (su PVM), arba apie 12 proc. Statistiniam Lietuvos namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 138 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais padidės apie 7 Lt (su PVM) per mėnesį.

Laikinasis premjeras Andrius Kubilius žiniasklaidai išsakė savo įsitikinimus, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl brangsta elektra gyventojams, yra vis intensyvesnė atsinaujinančios elektros gamybos plėtra Lietuvoje. Atsisakius ar stabdant branduolinės energetikos naudojimą, teigė premjeras, žalioji energetika tampa brangesne alternatyva, o už tolygią atsinaujinančių išteklių plėtrą turi sumokėti elektros naudotojas.

"Taigi, reikia suprasti taip, jei atominė elektrinė nėra statoma, "še - turėkit" didesnę elektros kainą, nes elektra bus gaminama brangesniu būdu", - "tikrąją", jo manymu, elektros brangimo priežastį įžvelgia Andrius Saveikis, nepriklausomas finansų analitikas, savo pastebėjimus išdėstęs interneto portale "Delfi".

Pinigų reikia dividendams?

Dar vienas priežastis kodėl elektra brangsta, pasak A. Saveikio, siekis išmokėti dividendus AB "Lesto" akcininkams.

Iš viešai prieinamos informacijos, publikuojamos "NASDAQ OMX Baltic" vertybinių popierių biržos interneto puslapyje, yra matyti, kad 2011 metais "Lesto" patyrė 46,74 mln. Lt nuostolį. Tačiau nuostolis nesutrukdė akcininkams 2012 m. balandžio 27 d. eiliniame bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimą skirti 170,31 mln. Lt dividendams išmokėti.

A. Saveikis skaičiuoja, kad 2011 m. "Lesto" pinigų srautų ataskaita rodo, kad grynieji pinigų srautai iš pagrindinės įmonės veiklos sudarė 361,70 mln. Lt. Tai rodo, kad nežiūrint į nuostolį bendrovė buvo ir yra pajėgi mokėti solidžius dividendus.

Naujausia finansinė informacija - neaudituota AB "Lesto" 2012 m. I pusmečio konsoliduota ir bendrovės sutrumpinta tarpinė finansinė informacija rodo, kad per I šių metų pusmetį bendrovės grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos buvo 157,02 mln. Lt, grynieji pinigų srautai panaudoti investicinei veiklai per tą patį laikotarpį - 144,87 mln. Lt.

To paties laikotarpio įmonės finansinės veiklos pinigų srautai rodo, kad bendrovė pasiskolino 149,45 mln. Lt ir bendrovės akcininkams išmokėjo 169,81 mln. Lt dividendų.

Taip išeina, kad AB "Lesto" skolinasi pinigus tam, kad sumokėtų dividendus savo akcininkams, kurių pagrindinis yra UAB Visagino atominė elektrinė, valdanti 82,63 proc. "Lesto" akcijų. "Kas toliau? Paskolas bankams AB "Lesto" padengs pinigais, kuriuos gaus už savo paslaugas, o už brangstančią elektros energiją sumokės... vartotojai. Taigi, natūraliai kyla klausimas: ar tikrai vien žalioji energetika yra kalta dėl elektros kainų didinimo, o gal tai bausmė "buitiniams vartotojams" už nepaklusnumą balsuojant prieš atominės elektrinės statybą?" - klausia finansų analitikas.

Išgelbės A. Butkevičius?

Tai, kad pagrįstos priežasties elektros kainai didėti nebuvo, sutinka ir Alvita Armanavičienė, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė. "Valdžia tiesiog užsimojo daugiau apmokestinti elektros vartotojus per kasmet pučiamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokestį. Valdininkams patogu turėti daugiau pinigų, dalijamų įvairiems abejotinos vertės projektams, jų proteguojamiems ūkio subjektams ir brangiems užsienio konsultantams", - savo nuomonę dėstė A. Armanavičienė.

Ji įsitikinusi, kad nueinančios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės "dovanėlę" galėtų panaikinti naujasis premjeras Algirdas Butkevičius. "Mes reiškiame viltį, kad nauja Vyriausybė sugebės atsakingai įvertinti padėtį energetikos srityje ir apginti eilinių energijos vartotojų interesus. Linkėdami sėkmės naujai Vyriausybei, esame pasirengę bendradarbiauti vartotojų labui", - tikisi A. Armanavičienė.

VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė sutinka, kad naujoji Vyriausybė galėtų sumažinti elektros brangimą. Tačiau tas sumažinimas būtų nežymus, vos vienu ar pusantro cento. "Jeigu naujoji Vyriausybė surastų būdų ir argumentų, įvertindama pasekmes, sumažinti kvotinę gamybą tiek termofikacinėse, tiek Elektrėnų jėgainėje, tuomet elektra brangti galėtų apie 1-1,5 ct mažiau nei dabar planuojama", - svarsto D. Korsakaitė.