Biologiškai skaidžių atliekų rūšiuoti kol kas nesiseka

Komunalinių atliekų infrastruktūros plėtrai Lietuvoje pernai skirta 450 mln. litų. Tačiau lig šiol tik vienas iš dešimties, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, ir tai – tik po trijų viešųjų konkursų, pasirašė sutartį dėl biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimo įmonės statybos. Beveik visi kitų centrų investiciniai projektai įstrigę teismuose.

„Vienas, kuris pašalintas iš konkurso, skundė, kitas, kuris yra antroje vietoje, apskundė, kodėl pirmoje vietoje esančio neišmetėme. Paprasčiausiai net argumentų nereikia jokių. Mes pirkimo procedūras baigėme prieš gruodžio 1 dieną, kaip numatyta. Kada teismai baigs nagrinėti, ponas Dievas žino“, – kalbėjo Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Antanas Mieliauskas.

„Projektai yra labai sudėtingi. Lietuvoje biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo technologijų nebuvo, patirties jokios niekas neturi. Įmonės, kurios galėtų būti tiekėjai, gali būti tik iš užsienio. Labai sudėtinga pritraukti užsienio kompanijas į Lietuvą, kad jos pasitikėtų Lietuvos partneriais“, – aiškino Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.

Aplinkos ministras piktinasi, esą neįvykdžius ES užduočių – iki metų pabaigos 50 proc. sumažinti biologiškai skaidžių atliekų šalinimą į sąvartynus, Lietuvai gresia Europos Komisijos baudos ir sankcijos.

„Atliekų centrų vadovų skyrimas, derinant su savivaldybėmis, turi būti ministro funkcija. Šiandien mes, pasikvietę regioninių atliekų tvarkymo centrų vadovus, galime juos tiktai moralizuoti, galime jiems metodiškai vadovauti kaip valstybė, bet neturime galimybės pareikalauti juos pakeisti, jeigu jie blogai dirba. O atsakinga už visus įsipareigojimus su visomis sankcijomis prieš Europos Sąjungą bus valstybė“, – teigė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Regionų atliekų tvarkymo centrų vadovai teisinasi, esą lig šiol nėra strateginio planavimo dėl atliekų tvarkymo, bendros mokesčių apskaitos.

„Daugumoje savivaldybių yra istoriškai susiklosčiusi situacija, kaip yra skaičiuojamas mokestis už atliekų tvarkymą. Vienos, kaip, pavyzdžiui, Kauno regione, pasirinko rinkliavos mokestį, kitos – tarifinį“, – kalbėjo Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Kęstutis Balčiūnas.

„Priverstiniu būdu nepriversi žmogaus ateiti ir sudaryti tos sutarties, todėl buvo pasiūlyta savivaldybių taryboms įvesti vietines rinkliavas. Tokiu būdų mes užtikriname 100 proc. apmokestinimą“, – kalbėjo Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro Įmokų skyriaus vadovas Saulius Šimonėlis.

„Mūsų ir ministro pozicija sutampa. Palaikome jo norą įvesti tvarką atliekų tvarkyme. Ministerija galbūt nori daugiau reglamentuoti tvarkymą, o kad kiekviena savivaldybė išradinėtų dviratį“, – teigė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius A. Reipas.

Lietuvoje dabar veikia dešimt regioninių atliekų tvarkymo centrų.