"Begoje" - žemės ūkio produktų krovos proveržis

"Bega", pirmoji privati krovos kompanija Klaipėdos uoste, šiemet švenčianti 25 metų veiklos jubiliejų, pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su UAB "Baltic Agro", priklausančia tarptautinei žemės ūkio įmonių grupei "Danish Agro", kuri iš viso veikia šešiolikoje Europos valstybių.

Pernai per Klaipėdos uostą iš viso buvo perkrauta 3,56 mln. t įvairių žemės ūkio produktų, iš jų - 2,82 mln. t eksportinių grūdų. Kompanija "Bega" perkrovė apie trečdalį šio kiekio. Grūdai ir kita žemės ūkio produkcija sudaro apie 30 proc. jos krovinių apyvartos. Likusią dalį sudaro birios ir skystos trąšos, mineralinės medžiagos, cementas, kiti birūs ir skysti kroviniai.

Pasirinko moderniausią kompaniją

Tarptautinė žemės ūkio įmonių grupė "Danish Agro", turinti savo filialus net Kinijoje ir Vietname, pernai pasiekė 4,2 milijardo eurų apyvartą. Grūdų ir pašarinių žaliavų per metus ji krauna apie 6-7 mln. t, trąšų - daugiau kaip 2 mln. t.

Lietuvoje veikiančioje šios grupės bendrovėje "Baltic Agro" dirba 100 žmonių. Tai viena iš didžiausių įmonių, dirbančių mūsų šalies žemės ūkio sektoriuje. Ji teikia Lietuvos ūkininkams įvairias paslaugas, ne tik superka iš jų grūdus. Pernai jos metų apyvarta buvo 160 mln. eurų, grūdų parduota 430 tūkst. t, tačiau dalis jų buvo išgabenama per Latvijos - Liepojos bei Rygos - uostus, be to, nemažai grūdų parduota vietinei rinkai. Pasak "Baltic Agro" generalinio direktoriaus Arūno Bielskio, mažiausiai 500 tūkst. t Lietuvos grūdų išgabenama per Latvijos uostus.

REKONSTRUKCIJA. Uosto direkcijos užsakymu atliekami 67-68 krantinių rekonstrukcijos darbai.

A. Bielskio teigimu, Klaipėdos uosto krovos kompanija "Bega" pasirinkta tolesniam bendradarbiavimui todėl, kad ji tai daro geriausiai ir turi visas sąlygas, kurios reikalingos grūdų eksportuotojams. Dabar "Baltic Agro" planuoja grūdų eksportą per Klaipėdos uostą padidinti nuo 300 iki 500 tūkst. tonų per metus. Ateityje ketinama gabenti ir trąšas bei pašarines žaliavas.

"Neslėpsime, turėjome ir kitų pasiūlymų Klaipėdos uoste. Labai atidžiai rinkomės uostą, per kurį galėtume eksportuoti grūdus. Būdami ilgametes tradicijas puoselėjančios tarptautinės žemės ūkio įmonių grupės dalis, rinkomės bendradarbiavimą su didelę patirtį turinčia modernia kompanija, kuri atsižvelgė į mūsų lūkesčius. Be to, įtikinamai atrodo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įgyvendinami infrastruktūriniai projektai, ateityje leisiantys plėtoti mūsų bendradarbiavimą su kompanija "Bega", - spaudos konferencijoje sakė A. Bielskis.

"Baltic Agro" teikia kompleksines paslaugas bei produktus žemės ūkiui. Jos veikla, be grūdų supirkimo ir eksporto, apima prekybą pašarais, trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis ir kt. Neatmetama galimybė, kad ateityje tarptautinės žemės ūkio grupės planuojami eksporto-importo srautai pasipildys visiškai naujais Klaipėdos uoste kroviniais, net grūdais iš Latvijos ar Ukrainos bei kitų rinkų.

Pagrindė bendrovės eksportuojama kultūra yra kviečiai, taip pat rapsai, žirniai, pupos ir kitos kultūros. Paprastai jie eksportuojami į Afriką, Aziją. Pasak A. Bielskio, 2017-ieji kol kas gana sudėtingi, juntama stagnacija visose rinkose, tačiau tikimasi, kad situacija pagerės ir pagrindines eksporto rinkas pavyks išlaikyti.

Baigs iki sezono pradžios

Generalinis darbų rangovas statant 6 talpyklas po 10 tūkst. kub. m su geležinkelio vagonų ir autotransporto priemonių iškrovimo stotimi yra pati "Bega", tačiau samdoma apie 20 subrangovų. Darbus ketinama užbaigti šiemet iki grūdų eksporto sezono pradžios, t. y. iki rugpjūčio. Tai pirmas etapas, kuris pareikalaus 8 mln. eurų "Begos" investicijų.

Jau balandį turėtų būti baigta statyti geležinkelio vagonų ir automobilių iškrovimo stotis. Joje vienu metu bus galima iškrauti 2 vagonus ir atskirai automobilius.

Įgyvendinus šį projektą "Begos" žemės ūkio produktų vienkartinio sukaupimo pajėgumas bus 360 tūkst. kub. m, t. y. maždaug pusė viso Klaipėdos uosto pajėgumo šioje srityje. Kompanija turės galimybę sandėliuoti keliolika rūšių žemės ūkio produktų.

Naujosios talpyklos kartu su šiuo metu taip pat statoma geležinkelio vagonų ir automobilių iškrovimo stotimi bus technologiškai integruojamos į nuo 2013 m. veikiančio vieno moderniausių rytinėje Baltijos jūros pakrantėje kompanijos "Bega" žemės ūkio produktų krovos terminalo sistemą.

VADOVAI. (Iš kairės į dešinę) UAB "Baltic Agro" generalinis direktorius Arūnas Bielskis, jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis ir Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ant "Begos" pirso.

Šis terminalas buvo pradėtas statyti 2011 metais. Iš pradžių pastatytas maždaug 2 ha ploto universalus sandėlis su 8 atskiromis sekcijomis po 20 tūkst. kub. m. Vėliau papildomai pastatytos dar dvi talpyklos grūdams sukaupti - 15 tūkst. kub. m ir 40 tūkst. kub. m.

Terminalas dirba ir kaip žemės ūkio produktų paskirstymo centras, vykdantis vadinamąsias tranšipmento procedūras.

2014 metais įrengtas automobilių logistikos centras su grūdų mėginių tyrimo laboratorijomis, galintis priimti 200- 300 automobilių per parą. "Tai leidžia nesudaryti kamščių ir kitų problemų miestui", - sako "Begos" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis.

Anot jo, dar šiemet planuojama pradėti statyti 60 tūkst. kub. m talpos universalų sandėlį šiuo metu rekonstruojamų 67-68 krantinių užnugaryje. O pasibaugus krantinių rekonstukcijai, jose planuojama statyti papildomą laivų krovos įrangą.

Investuoja ir direkcija

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pasidžiaugė "Begos" investicijomis, kurios šiemet sudarys 12,6 mln. eurų, o per trejus metus iki 2020-ųjų bus investuota 25 mln. eurų.

Nuo sparčiai savo pajėgumą didinančios kompanijos "Bega" stengiasi neatsilikti ir Uosto direkcija. Jau pradėtos rekonstruoti 67 ir 68 krantinės, prie kurių gylis po rekonstrukcijos bus 14,5 metro, tačiau jos statomos atsižvelgiant į tai, kad ateityje gylis prie jų turės būti 16,5 metro. Pasak A. Vaitkaus, į šias dvi krantines bus investuojama apie 18 mln. eurų.

"Pastaraisiais metais Lietuvos žemės ūkyje vykstantys pokyčiai rodo, kad šis segmentas Lietuvoje stiprėja. Šiandien uoste turime nemažus žemės ūkio produkcijos pajėgumus ir džiugu, kad jie yra didinami bei užtikrintai, turint ilgalaikes sutartis su klientu, planuojamas didesnis grūdų eksportas. Uosto direkcijos bei uosto naudotojų sinergija investuojant į uosto infrastruktūrą bei suprastruktūrą yra puikus valstybės ir privataus verslo pavyzdys, leidžiantis pasiekti maksimalius rezultatus", - sako A. Vaitkus.

Anot jo, atlikus 67-68 krantinių rekonstrukciją, jų naudotojui bus sudaryta galimybė priimti didesnių parametrų laivus, galinčius vienu metu gabenti iki 95 tūkst. tonų krovinio partijas, efektyviau vykdyti krovos ir transportavimo darbus.

"Tiek Klaipėdos uosto, tiek AB "Lietuvos geležinkeliai" pagrindinis uždavinys yra sudaryti tokias sąlygas, kad Lietuvoje užauginta grūdų produkcija nebūtų išgabenama per kitų šalių uostus, kad Klaipėdos uostas tam būtų patraukliausias", - sakė A. Vaitkus.

Anot jo, Klaipėdos uostas turi siekį susitarti ir su Baltarusija, kuri augina didelius pašarinių grūdų kiekius. Būtų galima galvoti ir apie Šiaurinę Ukrainos dalį ir Kazachstaną. Lietuvos uostas yra pasirengęs krauti didelį kiekį žemės ūkio produktų.

Pasak A. Vaitkaus, direkcija neturi abejonių, kad investicijos "Begos" naudojamoje teritorijoje jai atsipirks. Jis pasidžiaugė "Begos" terminalu, unikaliausiu Baltijos valstybėse dėl savo universalumo ir maksimalių logistinių galimybių, apimančių automobilius, geležinkelio transportą, sandėlių ūkį, tranšipmentą, krovą pagal schemą laivas-laivas ir kt.