Bankuose - indėlių rekordai

Lietuvos banko duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį indėliai šoktelėjo iki 43 milijardų litų - didžiausios sumos, kada nors laikytos Lietuvos bankų sektoriuje.

Fiziniai asmenys bankuose turi pasidėję 25 mlrd. litų, likusioji dalis priklauso privačioms įmonėms ir finansų institucijoms. Per metus indėlių ir akredityvų suma iš viso padidėjo 12,3 proc., gyventojų dalis - 6,1 proc. Fiziniai asmenys savo santaupas šiemet antrąjį ketvirtį didino lygiomis dalimis tiek litais, tiek užsienio valiuta.

Finansų analitikai tokį taupymo vajų nepaisant nedidelių indėlių palūkanų pirmiausia sieja su psichologiniais dalykais, t. y. neužtikrintu saugiu rytojumi. Toks taupymas, anot ekonomistų, turi savų pranašumų bei minusų.

"Vidaus rinka lieka silpna"

Gitanas NAUSĖDA, SEB banko prezidento patarėjas

Tie, kurie turi galimybių taupyti, vartoja nenoriai, nes bijo rytdienos. Apklausos rodo, kad žmonės pagerėjimo dar nelaukia, greičiau gal net pablogėjimo. Taupyti tokiu atveju normalu, tačiau ekonomikos atsigavimo požiūriu nėra gerai, kai kapitalas akumuliuojamas, bet neišleidžiamas vartojimui. Vidaus rinka lieka silpna.

Galbūt baigsis terminuotųjų indėlių terminai ir dalis pinigų pateks į apyvartą? Ne čia yra problemos esmė. Bankai galbūt nesąmoningai, bet prisidėjo prie to, kad žmonės mažiau taupytų - mažinamomis indėlių palūkanų normomis. Tačiau nemaža dalis žmonių pinigus laiko netgi einamosiose sąskaitose, nors už tai išvis negauna palūkanų. Jei kaip nors priverstinai pinigai būtų "varomi" iš indėlių, žmonės vis tiek jų neskirtų vartojimui - investuotų į akcijas ar dar kur nors. Kol jie nepatikės, kad gyvenimas pagerės, kol nepamatys, kad kyla algos, tol nieko padaryti nepavyks.

Valdžia taip pat prisideda prie tokio taupymo savo pareiškimais apie naujus mokesčius bei socialinių išmokų karpymą. Žmonės visa tai girdi, daro išvadas, o paskui visa tai neigiamai atsiliepia pačiai valstybei.

"Santaupų turi būti"

Rimantas RUDZKIS, "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas

Indėlių sumos padidėjimas nereiškia ekonomikos pagerėjimo. Dalis pinigų buvo iškeliavę į įvairius investicinius projektus, akcijų kilimas buvo patrauklus. Dabar investavimas į įvairius vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą yra sumažėjęs, padaugėjo indėlių.

Galbūt reikėtų indėliuose laikomus pinigus išleisti ir taip skatinti ekonomiką? Pinigus išleisim, vartojimas tada bus didesnis, bet kas toliau? Tam tikras santaupų lygis turi būti, o Lietuvoje jis net nėra labai didelis. Kol "Sodros" sistema nėra labai stabili, tol žmonės taupys - tarp šių dalykų yra koreliacija. Kuo žmonės mažiau pasitiki "Sodra", tuo didesnis yra noras taupyti. Lietuva tikrai nėra labai taupių žmonių šalis. Prisiminkime apklausas - dauguma žmonių gyvena nuo algos iki algos. Taip pat prisiminkime paskutinius kelerius metus - paskolos, lizingu imamos naujos mašinos ir t. t. Mums yra tik į naudą nusileisti iki tokio vartojimo, koks yra mūsų ekonomikos lygis. Didesnis vartojimas veda prie didelių sunkumų. Ar reikia dar labiau išlaidauti? Reikia gyventi pagal galimybes.

Mes esame maža šalelė, labai priklausoma nuo sėkmės pasaulio rinkose. Ekonomika atsigaus, jeigu pritrauksime daugiau užsienio investicijų, daugiau eksportuosime, būsime konkurencingi.

"Pinigus sunku "įdarbinti"

Vaidas VYŠNIAUSKAS, nepriklausomas finansų ekspertas

Krizės laikotarpiu žmonės ir algas gauna mažesnes, tad yra psichologiškai neužtikrinti dėl rytojaus, todėl ženkliai daugiau taupo. Jei taupymas sumažėtų, pinigai eitų prekėms ir paslaugoms, bet kol žmonės nematys perspektyvos, kol bijos, nepriversi jų leisti pinigų. Palūkanos dabar sumažėjusios, bankai apšepę pinigais, sunku rasti, kur juos "įdarbinti". Taip yra ir taip bus. Čia reikia laiko, kad situacija imtų keistis. Tai, jog BVP atsigauna, visiems yra teigiama žinutė, o kai ims daugėti ir darbo vietų, atsigausim, tai ir pradėsim leisti pinigus po truputį.

Tam tikra prasme toks taupymas yra ekonomikos stabdys. Eksportas auga, o tie, kurie orientuojasi į vidaus rinką, jokių atsigavimo ženklų dar nemato.

Logiška, kad dėl didelio pinigų kiekio mažos turėtų išlikti ir paskolų palūkanos, nebent Europos centrinis bankas ką nors darytų su euru, o kad litai brangtų, nelabai tikėtina. Pinigų yra, bankai neranda kur jų dėti - stinga normalių, nerizikingų projektų. Kai prasidės tvaresnis atsigavimas, kai pinigai vėl bus naudojami ir jų pradės trūkti, tada palūkanos vėl ims kilti, bet kokius metelius to dar neturėtų būti.