Minimalias pinigų sumas, už kurias galima atsiskaityti banko kortele, kiekviena įstaiga nustato savo nuožiūra. Jų atstovai tikina, jog šie apribojimai - tik dėl to, kad bankinės operacijos atsieina pernelyg brangiai.
PROPAGANDA. Dažnas bankomatas pinigus išsigryninti norintį klientą ragina geriau to nedaryti. Eimanto CHACHLOVO nuotr. |
"Brangu"
Visai neseniai atsiskaitymą banko kortelėmis apribojo Lietuvos paštas. Nuo šiol jo skyriuose kortele galima atsiskaityti už visas paslaugas, išskyrus įmokas ir mokesčius.
"Pagrindinė priežastis, kodėl atsiskaityti už mokesčius galima tik grynaisiais - ekonominė. Pavyzdžiui, jei vieno mokėjimo metu žmogus 4 įmokoms skiria 600 litų, jis sumoka paštui 3,16 lito. Jei klientas atsiskaito kortele, bankui už tokios sumos pervedimą paštas sumoka daugiau nei 10 Lt. Todėl šios paslaugos teikimas paštui tampa nuostolingas", - pasakojo Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė.
Kas mėnesį pašte priimama per 600 tūkst. įmokų. Tad teigiama, jog norint, kad klientai galėtų už šią paslaugą atsiskaityti banko kortelėmis, paštas turėtų gerokai padidinti jos kainą (šiuo metu - 0,79 Lt už vieną įmoką).
"Kitos mokėjimo įstaigos - "Perlo paslaugos", "Lietuvos spauda", "Foxbox", bendrijos - atsiskaitymą už mokesčius bei įvairias kitas įmokas taip pat priima tik grynaisiais", - teigė A. Jonušaitė.
Nesklandumų nekyla
Kopijavimo paslaugų įmonės "Copy1" Klaipėdos padalinio vadovė Neringa pasakojo, jog jų įstaigose atsiskaityti kortelėmis galima, tačiau įvestas minimalus limitas - 10 litų. Pasak vadovės, tai daroma taupumo sumetimais - atsiskaitant už mažesnę nei dešimt litų sumą per brangiai kainuoja bankinės operacijos, į kurias įeina ir aparato aptarnavimo mokestis. Kiek šios operacijos kainuoja įmonei, vadovė atskleisti negalėjo.
"Tačiau mūsų klientams dėl to nepatogumų nekyla. Dažniausiai banko kortelėmis atsiskaitoma tik tada, kai susidaro gerokai didesnė suma negu 10 litų. Patys klientai nesirenka tokio atsiskaitymo būdo, kai susidaro itin maža suma. Beje, didžiausia dalis mūsų klientų - studentai, kurie nelinkę atsiskaityti kortelėmis ir dažniausiai yra grynuosius susiskaičiavę iki paskutinio cento", - pasakojo padalinio vadovė.
"Copy1" atstovės teigimu, šiuo metu klientų patogumui jau trijose Klaipėdos kopijavimo paslaugų "Copy1" vietose galima atsiskaityti mobiliuoju telefonu - čia įdiegta "Mokipay" sistema.
"Nors paslauga dar nėra pernelyg populiari, tačiau tik dėl to, jog įdiegta visai neseniai. Štai tokiu būdu galite be jokių apribojimų atsiskaityti, kad ir išleidę 12 centų", - sakė pokalbininkė.
Prašo geranoriškumo
Uostamiesčio džiazo restoranas "Kurpiai" taip pat taiko minimalią atsiskaitymo banko kortelėmis sumą. Pageidaujama, jog šiame restorane kortele būtų atsiskaitomą už ne mažesnę kaip 20 litų sumą.
"Žinoma, jeigu žmogus išties neturi grynųjų pinigų, tai suteikiame galimybę kortele atsiskaityti kad ir už puodelį kavos. Tiesiog prašome pačių klientų, jog būtų geranoriški bei supratingi ir nedarytų restoranui nuostolio", - pasakojo restorano "Kurpiai" finansininkė.
Moters teigimu, tokių veiksmų priverčia imtis didžiulės bankinių operacijų kainos.
"Jeigu klientas atsiskaito už 10 litų, mes bankui turime sumokėti 1,8 lito. Tai beveik 20 procentų. Tikrai beprotiškai brangu. Bet bankai yra bankai. Jiems visur reikia uždirbti. Net jeigu mums reikia smulkių pinigų ir atnešame iškeisti popierinius 100 litų, gauname smulkiais tik 89. Štai tokie reikalai", - pasakojo moteris.
Didieji neriboja
Didieji Lietuvos prekybos centrai, nepaisydami mokesčių už atsiskaitymą banko kortelėmis, jokių limitų netaiko.
"Kadangi mums svarbus kiekvienas klientas, todėl jokių apribojimų, kaip jis atsiskaitys mūsų tinklo parduotuvėse, nėra - jis gali atsiskaityti baltais centais už televizorių ir kortele už degtukų dėžutę", - tvirtino bendrovės "Maxima LT" atstovė spaudai Olga Malaškevičienė.
Tiesa, ji nenorėjo atskleisti, kiek bendrovei kainuoja tokių bankinių operacijų atlikimas ir ar jos nepadaro nuostolių.
Ragina naudotis kortelėmis
Tuo tarpu Lietuvos bankai tikina, kad mokesčiai už banko kortelės aptarnavimą nebėra tokie dideli kaip anksčiau, ir skatina vartotojus naudotis būtent kortelėmis. Tenkinti vartotojų poreikius agituojamos ir įmonės.
"Swedbank" Finansavimo ir lėšų valdymo departamento direktorius Dainius Vilčinskas sako, kad daugelis smulkiojo verslo atstovų baiminasi, jog elektroninių kortelių skaitytuvų aptarnavimo kaštai, ypač priimant atsiskaitymus mažomis sumomis, žymiai padidins verslo išlaidas. Tačiau teigiama, kad vis tobulėjančios šiuolaikinės technologijos ir atpigusios ryšio paslaugos dabar esą sudaro galimybę ir mažesniam verslui prisitaikyti prie savo klientų poreikių.
"Anksčiau dauguma mokėjimo kortelių skaitytuvų ryšiui su banko sistemomis naudojo telefono liniją, todėl kiekvienas atsiskaitymas kortele prekybininkui reiškė ne tik mokestį bankui, bet ir mokestį ryšio tiekėjui už kiekvieną ryšio sesiją - kiekvieną atsiskaitymą kortele. Smulkių sumų atsiskaitymo atveju mokesčiai už ryšio paslaugas sudarė didžiausią išlaidų dalį. Šiuo metu situacija yra visiškai pasikeitusi - interneto ryšys tapo lengvai prieinamas, o jo kaina reikšmingai sumažėjo. Vis daugiau prekybininkų, kurie naudojasi kortelių skaitytuvais, juos jungia prie jau naudojamo fiksuoto arba mobilaus interneto ryšio ir taip gali išvengti papildomų kaštų už kiekvieną mokėjimo operaciją kortele", - aiškino D. Vilčinskas.
Anot jo, daugėja įmonių, kurios apskaičiuoja paslaugos kuriamą vertę ir net už mažiausiai kainuojančias prekes siūlo atsiskaityti mokėjimo kortelėmis.
Skaičiai
"Swedbank" užsakymu "Spinter tyrimų" atlikto tyrimo duomenimis, net 45 proc. Lietuvos gyventojų yra svarbi galimybė kortele apmokėti sumas nuo 1 iki 9 litų. Už tokius pirkinius dažniau pageidavo atsiskaityti jaunesnio bei vyresnio amžiaus respondentai.
Lietuvos banko duomenimis, 2011 m. trečią ketvirtį Lietuvoje vieno mokėjimo debeto ar kredito kortele vidurkis buvo 53 litai, prieš septynerius metus vidutinė atsiskaitymo suma buvo apie 74 litus. Įvertinus infliaciją, vidutinė atsiskaitymų suma mažėjo beveik perpus.
"Kortelės taupo visuomenės pinigus"
Stasys KROPAS, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
Mes skatiname atsiskaitymą kortelėmis, nes esame suinteresuoti, kad jos būtų plačiau naudojamos. Tai yra naudinga bankams. Kaštai yra mažesni, be to, tuos pinigus galima naudoti kaip likvidumą. Jeigu žiūrėsime į visuomenės aspektą, grynųjų pinigų naudojimo kaštai sudaro apie 2 procentus bendro vidaus produkto. Tos dalies sumažinimas iš esmės turi teigiamą įtaką bendrajam vidaus produktui, mažina pinigų cirkuliacijos kaštus. Daugeliui atrodo, kad grynieji pinigai yra nemokami, bet reikia suskaičiuoti, kiek valstybei kainuoja grynųjų pinigų spausdinimas, kokybės palaikymas ir panašiai. O tai yra mokesčių mokėtojų pinigai. Mes manome, kad kortele naudotis yra saugu, greita ir patogu. Todėl asociacija vykdė į tai orientuotą žmonių informavimo kampaniją.
Brangių bankinių operacijų problema yra žinoma. Tai nėra mūsų specifika. 10 tūkstančių litų ar 10 centų - operacijų kaštai yra identiški. Tų kaštų niekaip negalima paveikti. Skirtingose šalyse sprendžiama skirtingai - kai kur įvesti limitai, pavyzdžiui, 5 eurai, kai kur transakcijos yra nemokamos. Pas mus paslaugų tiekėjai "Visa", "MasterCard" ar kiti to nėra įdiegę. Jie ima iš bankų vienodai, nepriklausomai nuo apmokamos sumos, todėl normalu, kad tai turi padengti tie, kas tomis paslaugomis naudojasi.
Natūralu, kad neturi būti absoliutaus požiūrio - jei didesni atsiskaitymai padengia mažesnius, tai terminalą įsigyti vis tiek naudinga, o jeigu yra labai maži pervedimai, įmonės gali taikyti minimalų limitą ar išvis atsisakyti atsiskaitymo banko kortelėmis. Čia neturi būti jokios prievartos.
Rašyti komentarą