Bankrotas - ne pasaulio pabaiga

Priežasčių, tolinančių nuo mintis pradėti savo verslą, Lietuvos gyventojams tikrai užtenka. Viena iš jų - baimė bankrutuoti pastaruoju metu yra tiesiog kurstoma spekuliuojant neva didžiuliu bankrotų skaičiumi. Tačiau patyrę verslo žmonės tikina, jog nuogąstauti dėl ištikusios nesėkmės neverta, nes bankrotas - ne gėda, o dėl objektyvių priežasčių įvykęs nepasisekimas, kuris turėtų tapti paskata pradėti kažką naujo, arba su entuziazmu imtis tokių pačių arba panašių darbų.

Visgi Lietuvoje vis dar įprasta bankrutavusius verslininkus vertinti kaip su savo ir įmonės reikalais negalinčius susitvarkyti asmenis, jie sutinkami su nepasitikėjimu bei nepagarba. Tuo metu JAV verslininkas, patyręs vieną ar net keletą bankrotų, yra laikomas ne nevykėliu, o patyrusiu žmogumi.

Bankrutuojama dažnai

Kol kas didžiausias bankrotų skaičius Lietuvoje buvo užfiksuotas 2009-aisiais ir siekė daugiau nei 1 800. Pernai pradėtų bankrotų buvo kiek daugiau negu 1 600. Per pirmus du šių metų ketvirčius pradėtos 652 bankrotų procedūros. Dažniausiai Lietuvoje bankrutuoja uždarosios akcinės bendrovės. Pavojingiausia sritis - didmeninė ir mažmeninė prekyba. Labiausiai "bankrutavęs" šalies miestas - sostinė Vilnius. Čia per pirmus du 2011-ųjų ketvirčius pradėti 278 bankrotai, Klaipėdoje - 79.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, 50 proc. įmonių žlunga per pirmus 5 metus nuo įsteigimo. 24 proc. JAV naujų įmonių bankrutuoja per pirmuosius gyvavimo metus, o penkerius išgyvena tik pusė bendrovių.

Pastaraisiais metais EK valstybes ragino imtis įvairių priemonių, kad bankroto atveju verslininkas gautų tinkamą profesinę, psichologinę pagalbą, o visuomenėje susiformuotų palankesnis požiūris į žmones, kurie nenuleidžia rankų ir viską pradeda iš pradžių.

Kiekvienas atvejis skirtingas

"Verslo angelų fondo I", investuojančio į perspektyvias ir į eksportą orientuotas Lietuvos bendroves, vadovaujantis partneris Arvydas Strumskis sako, kad bankrotas nėra labai teigiamas ar pageidaujamas dalykas, tačiau visuomenės nepasitenkinimas kyla ir iš kitur - verslininko paveikslas apskritai nėra labai rožinis. Piliečiai dažnai galvoja, kad verslininkai pirmiausia rūpinasi tik savo pelnais, naudojasi žmonėmis.

"Bankroto nepriskirčiau nei nelaimingai pabaigai, nei stebuklingai naujai pradžiai. Tai suprantamas, tačiau ne visai natūralus dalykas, nes turi tam tikrą emocinį ir socialinį krūvį. Kaip ir santuoka, pasibaigianti skyrybomis. Negali sakyti, kad visi bankrutavę verslininkai yra angelai, kaip ir negali apibendrintai pasakyti, kad visi jie yra blogi žmonės. Reikia žiūrėti ir atidžiai analizuoti kiekvieną situaciją ir remiantis tuo daryti protingus sprendimus", - sako A. Strumskis.

Pokalbininko nuomone, patyrus bankrotą pirmiausia reikia visą situaciją nuasmeninti. Juk bankrutuoja ne verslininkas, o įmonė.

Jam ne tik teko pažinti nemažai verslininkų, kurių įmonės buvo bankrutavusios, bet ir pačiam atsidurti šioje nemalonioje situacijoje. A. Strumskio teigimu, bankrutuodamas verslininkas įgauna nerealios patirties. Žinoma, jeigu apskritai jos pasisemia, mat kai kurie žmonės kartais bankrutuoja iš naujo ir iš naujo, nesimokydami, o taip tiesiog "kaldami" pinigus.

"Vis dėlto, nepaisant tokių išskirtinių atvejų, kartais įmonės tiesiog negali nebankrutuoti. Jeigu jos nebankrutuos tuo momentu, ateityje negalės išpildyti prisiimtų moralinių įsipareigojimų, o kai įmonė priima sprendimą bankrutuoti, ji gali atsiskaityti bent su dalimi žmonių, kreditorių", - sako A. Strumskis.

"Verslo angelų fondo I" vadovaujantis partneris tikino, jog bankrutuojant svarbiausia yra įmonės savininko požiūris.

"Gali susitaikyti su tuo, kad kažkokie planai nepasiteisino, ištiko nesėkmė ir bankrotas. O gali ir atvirkščiai - manyti, kad kaip verslininkas esi visiškas nevykėlis, šiukšlė, pats prasčiausias iš visų 7 milijardų pasaulyje, bet taip sau pasakysi, jog esi bankrutavęs ne tik kaip verslininkas, bet ir kaip žmogus. Pirmiausia yra savigarba. Būtina ją išlaikyti. Reikia išanalizuoti tai, kas atsitiko ir padaryti karčias, kietas, griežtas išvadas. Bet tai nereiškia, kad aš, kaip asmuo, esu blogas ir nevertas pagarbos. Pasaulyje kasdien bankrutuoja tūkstančiai įmonių. Bet dar daugiau jų atsidaro. Reikia rasti stiprybės atsistoti. Turtingiausi žmonės pasaulyje taip pat nors kartą patyrė bankrotą ar atsidūrė arti jo. Visi tai praeina. Tai yra tam tikras augimo būdas", - teigia A. Strumskis.

---

Naujo kelio pradžia

"Bankrotas - tai reiškinys, kuris tiesiog egzistuoja mūsų monetarinėje visuomenėje. Tai privalomas dalykas, neišvengiamybė. Tas pats, kaip situacija, kai šaldytuve baigiasi pienas. Jeigu bankrotų nebūtų, žlugtų sistema. Tiesiog tokie yra ekonomikos dėsniai ir dalis įmonių privalo bankrutuoti, nes kitaip nebūtų konkurencijos ir dirbti taptų neįmanoma", - sako UAB "Greita spauda" valdybos narys Andrius Augulis.

Anot jo, užtenka pasižiūrėti į faktus statistikoje - per 10 metų apie 95 proc. įmonių bankrutuoja.

A. Augulis pritaria, jog bankrotas įmonei savaime suprantama yra baisus dalykas, tačiau pakilus į aukštumas privaloma žinoti, kad viskas yra labai trapu.

"Bankrotas yra toks dalykas, kuris iš esmės labai priklauso nuo savininko požiūrio į gyvenimą. Ar jis pasiryžta labai stipriai keistis, ar ne. Bankrotas nėra kelio pabaiga, tai - kito kelio pradžia. Mano verslo kelyje taip pat buvo visko. Dedi didelį riebų tašką ir randi jėgų kitiems dalykams. Reikia rasti vidinės motyvacijos - kiekviena tavo klaida yra naujas iššūkis. Tu jau žinai, kad kitą kartą to nekartotum. Jeigu nebūtum turėjęs tų bankrotų, tokios patirties neturėtum", - sako verslininkas.

A. Augulis taip pat patarė peržvelgti turtingiausių ir sėkmingiausių žmonių pasaulyje sąrašus - milijardieriai Donaldas Trampas, Ričardas Brensonas ir kiti - visi yra patyrę ne po vieną bankrotą ir tai tapo jų sėkmės priežastimi. Tomas Edisonas tūkstančius kartų bandė, kol išrado elektros lemputę. Anot verslininko, nesėkmė versle yra privalomas dalykas. Kuo daugiau tau nesiseka, tuo daugiau supranti.

A. Auguliui, patyrus nesėkmę teko susidurti ir su prasta aplinkinių nuomone. Susitaikymą su bankrotu apsunkina aplinkinių kaltinimai.

"Žinau ne vieną žmogų, kurį bankrotas ir aplinkinių nuomonė tiesiog sugniuždė. Tada krentama ir į alkoholio liūną, ir į depresiją. Kiti atvirkščiai - atsikelia ir eina toliau. Baisiausia yra tiems, kuriuos bankrotas ištinka po daugelio metų sėkmingo darbo. Tai būna labai netikėta ir sunku. Tačiau tie, kurie bando kelis ar kelioliką kartų ir jiems niekaip nepavyksta, reaguoja visai kitaip - nesėkmės jiems yra įprastas dalykas. Jie tada dar kartą bando vėl", - sakė verslininkas.

---

"Bankrotas - objektyvi realybė"

Paulius LUKAUSKAS, VšĮ "Versli Lietuva" generalinis direktorius
Normalu, kad kiekvienas naujas verslas yra susijęs ne tik su puikia idėja ir pelno galimybėmis, bet ir su rizika, kad ne viskas gausis taip, kaip suplanuota. Prieš pradėdamas verslą žmogus paprastai įvertina tas rizikas, tačiau ne visada pasiseka numatyti visus faktorius, darančius įtaką verslo idėjos sėkmei. Verslininkas turi maksimaliai gerai pasiruošti savo idėjos įgyvendinimui, tačiau turi būti pasirengęs ir tam, kad gali ir nepasisekti. Šioje šviesoje bankrotas netampa nei pasaulio pabaiga, nei asmeniniu fiasko. Tiesiog objektyvi realybė, pamoka verslininkui, padėsianti kitą kartą pasielgti dar sumaniau ir kruopščiau įvertinus visus įmanomus variantus. Patirtis nėra tai, kas atsitinka, o tai, ką su tuo darai. Lietuvių liaudies išmintis sako, kad už dešimt nemuštų vieną muštą duoda. Tai, mano nuomone, pats sveikiausias požiūris į bankrotą.

"Gyvenimas - ne vien finansai"

Aistė DIRŽYTĖ, psichologė
Vakarų visuomenėje pinigai dažnai suprantami kaip galios, statuso, saugumo šaltinis. Bankrotą patyręs žmogus pasijunta visa tai praradęs. Jis jaučiasi silpnas, pažeidžiamas, negalintis gerbti savęs, pralaimėjęs kovą, kurią "stiprus" žmogus "privalo" laimėti. Tokio žmogaus tapatybė labai susijusi su finansine "sėkme", ir finansinės nelaimės suvokiamos kaip gili asmeninė tragedija. Reikėtų prisiminti, kad patys garsiausi ir protingiausi pasaulio verslininkai patyrė daugybę bankrotų, ir šis įvykis gali būti natūrali verslininko tobulėjimo proceso dalis. Be to, gyvenimas yra daugiau nei vien finansai, nebent žmogus pats mano, kad jis vertingas tiek, kiek jam sekasi finansų srityje.
Bankrotas gali būti labai stiprus psichologinis smūgis pačiam verslininkui, nebent jis tai patiria jau ne pirmą kartą ir yra supratęs, kad bankrotai gali būti atsinaujinimo šaltinis. Jei bankrotas įvyksta netikėtai, situaciją galima prilyginti psichologinei traumai. Pasekmės gali būti pačios neigiamiausios: liūdesys, apatija, neviltis, nerimastingumas, beprasmiškumas, cinizmas, net suicidiniai ketinimai.
Bankrotas kai kuriuos asmenis gali nugramzdinti į alkoholizmą, depresiją. Jei pajutote, kad po bankroto negalite emociškai atsigauti - svarbu laiku kreiptis pagalbos. Ir nebūtinai tai turi būti psichoterapeutas arba psichiatras. Tai gali būti tiesiog supratingas ir protingas artimas žmogus arba krizių specialistas. Netikėta situacija emociškai traumuoja, ir gali būti sunku ją įveikti vienam, net jei esate stipri asmenybė. Taip pat svarbu suprasti, kad išbandymus patiria ir patys stipriausieji, o sudėtinga situacija anaiptol nerodo, kad "likimas nemyli", "nesiseka ir niekada nesiseks". Išgyvenkite savo jausmus, leiskite sau patirti visą liūdesį, kartėlį, nusivylimą, pyktį, bet jūs nesate karvė, negromuluokite vėl ir vėl to, kas įvyko. Taip, galite pasimokyti iš patirties, bet žvelkite tik į priekį. Yra graži Lao Tze citata: "Kas nugali kitus - galingas, kas nugali save - nenugalimas". Įveikite savo neigiamas mintis ir emocijas, ir tapsite nenugalimas.

Milijonierių bankrotų pavyzdžiai

Donaldas Trumpas - vienas turtingiausių žmonių pasaulyje - 2009 m. buvo privertas skelbti prabangių lošimo namų bankrotą.
Ray`us Krocas - "McDonalds" verslo plėtotojas - kai jo popierinių puodelių, nekilnojamo turto ir plakiklių kokteiliams verslai bankrutavo, sugalvojo naują prekybos ir verslo būdą. 50 metų vyras ėmėsi įgyvendinti naują idėją, nes matė perspektyvą ir niekad nenuleido rankų. Netrukus iš "McDonalds" frančizių jis susikrovė milijonus.
Henris Fordas prieš tapdamas milijonieriumi ir sėkmingu verslininku prieš tai patyrė du bankrotus. Pirmąjį automobilį jis pardavė, kai jo trečiosios bendrovės sąskaitoje buvo tik kiek daugiau nei 200 dolerių.