Bankas jau ims mokestį už tai, kad turi pinigų

Akivaizdu, Lietuvoje už komercinių bankų priežiūrą niekas neatsakingas, nes bankininkai jau daro, ką nori. Nori - ima mokestį už tai, kad jums į sąskaitą atkeliauja pinigai. Ir už tai, kad mokate mokesčius internetu. O jei mokate grynaisiais banke, jus apskritai apiplėšia. Ir už sąskaitos tvarkymą (nors jūs ten nieko ir nesujaukėte). Yra tarifas ir tokiam atvejui, jei turima sąskaita net nesinaudojote. Bet viso to maža. SEB bankas įveda didžiausius apribojimus Lietuvoje gryniesiems. Norint pasiimti daugiau nei 500 eurų, teks gerai sumokėti.

Tikrai taip. Greitai grynųjų pinigų kišenėje turėti galės tik ponai. Mat nauji limitų mažinimai, tikėtina, tik pradžia. Kiti bankai jau pasekė neseniai „Swedbank“ pasiūlyta alternatyva - nuline palūkanų norma čia pasidėtiems indėliams. Matant tokią praktiką, ne vien SEB banko klientams reikėtų laukti naujų pinigų išgryninimo apribojimų.

Kad už savo pinigų turėjimą grynaisiais tuoj teks mokėti nemažas sumas, nes bankai nori, kad viską tvarkytume internetu ir už tai dar jiems sumokėtume, rodo akivaizdūs bankų žingsniai. Štai SEB bankas noriai informuoja gyventojus, kad nuo tos pačios liepos 9 dienos, kai įsigalios 500 eurų išgryninimo limitas, įsigalioja ir dar daugiau naujovių. Pavyzdžiui, banko kortelę įsigyti bus galima pigiau. SEB bankas neslepia, kad tai tiesioginis gyventojų skatinimas dažniau naudotis elektroninėmis banko kortelėmis. Banko teigimu, šiuo metu SEB bankas gyventojams ir įmonėms iš viso yra išdavęs 932 432 tūkst. mokėjimo kortelių. Skaičiuojama, kad per metus, lyginant 2015 ir 2014 metų pirmų ketvirčių duomenis, SEB banko mokėjimo kortelių apyvarta padidėjo 4 proc.

Grynųjų patariama turėti kasdien

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys „Vakaro žinias“ patikino, kad ilgainiui mums teks mokėti už bet kokį grynųjų pinigų pasiėmimą iš savo sąskaitos: „Matyt, ateityje nemokamo grynųjų išėmimo tiesiog neliks. Čia, matyt, tik ilgesnio ar trumpesnio kelio pradžia. Ilgainiui bankai vis tiek pabrangins paslaugas arba apmokestins tas, kurios buvo nemokamos. Jie neturi kito kelio. Paskolų palūkanos yra žemos, todėl bandoma uždirbti pelną kitais šaltiniais. Pavyzdžiui, Lietuvoje bankai taiko labai keistą ir kitose šalyse nežinomą mokestį, kai nuskaitomas mokestis už tai, kad į jūsų sąskaitą atėjo pinigai.“

Anot K.Kupšio, modernėjant elektroninei erdvei Lietuvoje jau randasi alternatyvos bankams, teikiančios nemokamas pinigų perlaidų jų sistemoje paslaugas. Tai, pasak K.Kupšio, anksčiau ar vėliau turėtų priversti bankus susimąstyti dėl savo taikomų kainų.

Kad bankams grynuosius pavyks visiškai išstumti iš rinkos, K.Kupšys abejoja: „Rūpestis ir baimė dėl technologinių problemų persekioja ir mane, todėl visada norėtųsi turėti grynuosius kaip alternatyvą. Vartotojui yra labai gerai turėti pasirinkimo teisę. Galbūt ateityje tam, kad turėtume grynųjų, reikės šiek tiek paišlaidauti. Panašiai jau yra ir dabar. Bet aš kiekvienam žmogui patarčiau turėti ne tik elektroninių, bet ir grynųjų pinigų. Tikrai niekuomet nežinome, kada bankomatas gali sugesti ar įvykti elektros tiekimo nutraukimas, truksiantis kelias dienas. Nemanau, kad grynųjų visiškai neliks ateityje. Mus nuo jų vis bandys atpratinti ir jie bus vis brangesni, bet dėl savo pačių saugumo mes, manau, sutiksime mokėti net ir didesnę kainą, kad turėtume kišenėje visuomet bent šiek tiek grynųjų.“

Politikai per bankus valdys žmones

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis prognozuoja liūdną ateitį gryniesiems pinigams Lietuvoje: „Žinoma, dabar pirkdami didesnį pirkinį žmonės tiesiog eis kelis kartus gryninti pinigų, kad galėtų surinkti sumą, reikalingą, tarkim, automobiliui ar kitam didesniam pirkiniui įsigyti. Tai yra pirmas signalas, jog bankai uždarys savo filialus ir einama amerikietišku keliu, kad būtų sunaikinti grynieji pinigai. Kad nebūtų didelis šokas gyventojams, tai ir sumažino nemokamą gryninimą iki 500 eurų, o po kelių mėnesių sumažins ir dar. Palaipsniui bus einama link to, kad būtų atsikratoma pinigų, o rajonuose uždarinės bankų skyrius.“

Pasak jo, tokį scenarijų suplanavo bankai ne vieni, o kartu su šalies aukščiausia valdžia: „Šiandien bankų pozicija sutampa su Vyriausybės ir prezidentės pozicija. Vyriausybė ir prezidentė sako, kad grynųjų pinigų atsiskaitymus reikia mažinti. Bankai mato, ką kalba politikos formuotojai, ir bankai akcentuoja, kad visi veiksmai yra sugalvoti ne jų, o valstybės vadovų. O valstybės vadovai atstovauja didžiajai visuomenės daliai. Tačiau kaip įrodyti, ar prieš tai bankininkai nebuvo susitikę su valstybės vadovais ir jų neįtikino?“

Tikslas labai paprastas - gyventojus turėti savo rankose. Pasirodo, valstybei visiškai neparanku, kai gyventojai turi grynųjų pinigų, gali jais disponuoti kaip patinka. Tuomet niekas nežino, ką perka, ką mėgsta, kur leidžia gyventojai uždirbtus pinigus. „Kiekvienas caras nori valdyti savo pavaldinius. O instrumentai yra finansiniai ir socialiniai. Tam dalijamos socialinės pašalpos ir kruopos, kad rinkėjai balsuotų už tave. Prie bažnyčios elgetaujantis žmogus taip pat bučiuos ranką tam, kuris davė, o ne tam, kuris nedavė. Taip ir valstybėje. Vadovai turės visus finansinius instrumentus, žinos piniginius srautus ir galės žongliruoti. Jei valstybės vadovai turi tokią poziciją, ji tinka bankams, tai visi kartu jos laikosi ir vykdo“, - teigia Seimo narys.

R.Žemaitaitis teigia, kad didžiausia bankų vienvaldystės bėda Lietuvoje - konkurencijos nebuvimas. Pasak jo, Lietuvai tiesiog nepavyksta pritraukti kitų bankų, nes Lietuvos rinka stambiems finansų rinkos dalyviams yra per maža. Pasak R.Žemaitaičio, bankų kontrolės nebus tol, kol bus valstybės palaikymas. O valstybės politikams patogu valdyti visus keliose finansinėse grupėse. Juk politikams lengviau susitarti su trimis bankų vadovais nei su šimtais tūkstančių gyventojų. O iš trijų ir dalijasi geriau.

Seimo nario nuomone, taikoma politika, kai skubotai iš apyvartos stumiami grynieji pinigai, gali ir atsirūgti: „Kyla pavojus, ar mes galėsime tinkamai suvaldyti šiuos procesus. Ir ar po to bus galimybė atsukti laiką atgal ir grąžinti grynuosius pinigus?“

Rūtenis PAUKŠTĖ, Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas:

- Mažinamas nemokamai gryninamų pinigų limitas - dar viena kontrolės priemonė bankų klientams?

- Taip. Pirmiausia mes nebegauname grynųjų pinigų, nes atlyginimus mums perveda į banko sąskaitą. O kai jau turi kortelėje - esi bankų priklausomybėje, esi uždarytas spąstuose.

Vartotojams lieka tiesiog ieškoti kitų alternatyvų. Bankai, deja, ne visuomet tinkamai prižiūrimi, yra privatus verslas ir gali elgtis, kaip jiems patogiau. Šiuo metu bankai administruoja mūsų pinigus, už kiekvieną veiksmą paimdami dalį mūsų pinigų sau ir taip neblogai gyvena. Bankai siekia tapti mums būtini, kad jų nebūtų galima pasiųsti į bankrotą.

- Tarpbankiniai susitarimai akivaizdūs, prieš keliamus paslaugų įkainius klientai bejėgiai. Kur bent kokia kontrolė?

- Čia laikomasi nuostatos, kad rinka turi sutvarkyti tuos santykius. Tačiau pagal paprasčiausius ekonominius apibrėžimus mes neturime rinkos ir tai matosi plika akimi, kai bankai sutartinai vienu metu pakelia įkainius ir nesijaučia konkurencijos. Tačiau yra struktūros, kurios laikosi nuomonės, kad tai rinka, ir net mažėjant bankų skaičiui vis tiek neatsiranda priežiūra. Manau, laikas tą nuostatą persvarstyti ir suprasti, kad keli didieji bankai, turintys 70 ar 80 proc. rinkos, gali net ir nesitardami be vargo suderinti veiksmus.

Taigi galime jau dabar tikėtis, kad po SEB banko ir kiti bankai elgsis panašiai. Dabar bankai vis daugiau valdo mūsų gyvenimus, o mes tiesiog nesugebame tam atsispirti.

Mums lieka tik kalbėti apie tai vis daugiau, kad žmonės suprastų, kodėl taip vyksta. Gal bent tokiu būdu galima skleisti nepasitenkinimą esama situacija.

- Prieš įvedant eurą buvo tikinama, kad galėsime patogiai keliauti, nes nereikės keisti valiutos. Bet žmonės dažniausiai į keliones vežasi grynųjų, nes nėra kitos galimybės arba užsienyje jie vengia atsiskaityti kortele. Dabar jiems tai dar brangiau kainuos.

- Taip. Dabar į Graikiją važiuojant tikrai nepatarčiau žmonėms turėti tik kortelę. O dar yra tokių vietų, kur priimami tik grynieji pinigai. Jeigu dingo elektra ir turi tik kortelę - tai tavo bėda, kad esi parduotuvėje su pilnu pirkinių krepšiu. O jei vėtra nutraukia pajūryje laidus ir žmonės nebeturi galimybės atsiskaityti kortele, čia vėl jų problema. O dar mes mažai kalbame apie tuos žmones, kurie paprasčiausiai neturi kompiuterio. Jie negali atsiskaityti kompiuteriu, yra priversti kažkur važiuoti. Yra daug žmonių, kurių prasta sveikata, silpnas regėjimas, ir visi šie žmonės tuomet yra išstumiami iš gyvenimo dėl šio elektroninio progreso.

- Bankai plečia galimybes atsiskaityti kortele, bet trukdžių ar gedimo atveju vartotojas paliekamas vienas.

- Visiškai sutinku su tokiu teiginiu. Tai tiesioginė nauda bankams pinigų prasme ir netiesioginė nauda, nes jų įtaka didėja ir jie tampa nebaudžiami. Jiems nebegali pritaikyti rinkos sąlygų. O rinkos sąlygomis silpna grandis bankrutuoja.

- Ar griežtesnės kontrolės ir adekvačių sprendimų trūksta todėl, kad bankai valdo ir politinę valią?

- Be jokios abejonės. Mes turime pavyzdžių, kai Vyriausybės nariai gauna išskirtines sąlygas kreditams. Bankai įvairiais būdais siekia tapti įtakingi. Jie tam turi pakankamai lėšų bei žmonių, ir mes nuolat matome, kad jie savo interesus visuomet iškelia aukščiau už kitų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“