Baltiškas tautas dar labiau atstums terminalas

Baltiškas tautas dar labiau atstums terminalas

Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius tapo pirmuoju aukštu kaimyninės šalies politiku, pažėrusiu priekaištų Lietuvai dėl Klaipėdos terminalo.

Vos Lietuvos aplinkosaugininkai uždegė žalią šviesą suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo-saugyklos statybai Klaipėdoje, ties Kiaulės Nugara, pasigirdo pirmieji priekaištai iš Rygos.

Užvakar Latvijos užsienio reikalų ministras E.Rinkevičius buvo užsiminęs, kad bendradarbiavimas tarp Baltijos valstybių daugelyje sričių yra labai geras, tačiau latviai jau „turi priežasčių jausti nepasitenkinimą“ dėl dujų terminalo Klaipėdoje.

„Mes apgailestaujame dėl vienašališkos suskystintųjų dujų terminalo statybos Klaipėdoje, - sakė E.Rinkevičius. - Nes, kaip mes visi žinome, tai turėjo būti regioninis projektas. Žinoma, kiekviena šalis turi teisę tai daryti“.

Ilgus metus Baltijos šalyse buvo kalbėta, kad SGD terminalas turėtų būti regioninis ir jam tinkamiausia vieta - Rygos uostas. Lietuvai užsispyrus vienai pastatyti galingą terminalą Klaipėdoje, Latvija ėmė reikšti nepasitenkinimą, kad tai „pakenkė regioninio dujų terminalo perspektyvoms“.

„Mažų nesutarimų bus visada. Aš manau, kartais mūsų draugai taip pat turi priežastį nutaisyti nepatenkintą veido išraišką ir galvoti, kad mes galėjome elgtis kitaip“, - teigė ministras E.Rinkevičius.

Seimo parlamentinės grupės „Už latvių ir lietuvių vienybę“ pirmininkas Gintaras Songaila vakar „Respublikai“ sakė, kad Latvijos ministro pasisakymas dėl Klaipėdos terminalo galbūt yra „pačių latvių nepadarytų darbų maskavimas“.

Tačiau parlamentaras taip pat teigė, kad Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykiai ir dėl kitų priežasčių išgyvena ne pačius geriausius laikus.

„Lietuviai ir latviai yra tik dvi baltiškos tautos visame pasaulyje, tačiau išties esame vieni nuo kitų labai izoliuoti, nerandame bendros kalbos ne tik dėl energetikos reikalų, - sakė G.Songaila. - Apie Klaipėdos terminalą ir jiems, ir mums reikėjo daugiau kalbėtis jau kelerius pastaruosius metus, bet to beveik nebuvo. Jei būtume kalbėjęsi, manau, būtume tikrai sutarę ir radę bendrą sprendimą“.

Pasak G.Songailos, šiandien Lietuvos ir Latvijos tarpvalstybiniai santykiai yra „per daug oficialūs, o galėtų būti nepalyginti draugiškesni“. Tačiau taip susiklostė ne vien per pastaruosius metus, ne tik per šios kadencijos Lietuvos Parlamento darbą.

„Jau daug metų nieko nedaroma, kad būtų derinama ne tik Lietuvos ir Latvijos politika, kad šalys būtų artimesnės net pažintine prasme, kartu būtų plečiama bendra kultūros, švietimo, informacinė politika, - sakė G.Songaila. - Abiejų valstybių politikai beveik nesistengia, kad dvi giminingos tautos gyventų draugiškiau, o darbai tradiciškai labai skiriasi nuo žodžių“.

Paklaustas apie Latvijos diplomatijos vadovo E.Rinkevičiaus nedviprasmišką kaltinimą Lietuvai dėl vienašališkų terminalo statybų Klaipėdoje, G.Songaila atsakė, kad „latviai tiesiog per vėlai atsibudo“.

„Žinoma, dėl tokių dalykų niekada nebuvo kalta viena pusė, tačiau latvių ministro užuomina Lietuvai galbūt reiškia ir patarimą naujam Seimui atšaukti terminalo statybas. Jei tai pasakyta būtent šiuo tikslu, tai ministro pasisakymą reikėtų laikyti nekorektišku“, - svarstė G.Songaila.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder