Aukso kalnų darbdaviai nedalija

Aukso kalnų darbdaviai nedalija

Politikai trimituoja apie šalies ūkyje augančius atlyginimus, įmonės virkauja vis labiau jaučiančios kvalifikuotų darbo rankų stygių, o potencialūs darbuotojai, išvydę siūlomus atlyginimus, optimizmu netrykšta. Tačiau darbdaviai tvirtina, kad geram darbininkui tikrai negaili algos, viršijančios šalies vidurkį. Akivaizdu, kad kažkas nesako visos tiesos. Kas?

Reklaminis stendas sostinės Savanorių prospekte kviečia naujus darbuotojus jungtis prie stambios baldų gamybos įmonės kolektyvo, susidomėjusiems žadama mokėti nuo 3,5 euro už valandą. Žinia, šiuo metu galiojantis minimalus valandinis atlygis - 2,32 euro, o vidutinis šalyje šių metų I ketvirtį buvo 4,87 euro už valandą.

Statistikos departamento duomenimis, per tris šių metų mėnesius vidutinis atlyginimas baldų gamybos sektoriuje buvo beveik 756 eurai. Skaičiuojant po 3,5 euro už valandą, normalią 8 val. darbo dieną ir 40 val. darbo savaitę, mėnesinis atlyginimas baldžių vidurkio nesiekia - išeina 560 eurų prieš mokesčius. Norint pasiekti vidurkį, reikia išdirbti daugiau valandų.

Peržvelgus skelbimus apie baldininkams siūlomas darbo vietas Lietuvos darbo biržos tinklalapyje, tampa aišku, kad aukso kalnų darbdaviai išties nežada, nors baldų kainos žvėriškai išaugusios. Kretingoje, Klaipėdoje minkštųjų baldų pramonės darbininkui siūlomas 700 eurų atlyginimas prieš mokesčius, skirtumas tik tas, kad uostamiestyje dirbama dviem pamainomis, iki 23 val. Įmonė Šakių r. porolono klijuotojams, baldų apmušėjams siūlo 500 eurų algą, mažesnę negu vidutinė Marijampolės apskrityje, siekianti beveik 659 eurus. Tiesa, įmonė žada pasirūpinti transportu aplinkinių miestelių žmonėms vykti į darbą ir namo.

Dirbti baldų surinkėjais dažname skelbime siūloma ir neįgaliesiems arba jiems suteikiama pirmenybė. Tačiau nei sutrumpinto darbo laiko, nei kitų lengvatų neįgaliems darbuotojams nesiūloma - ta pati 40 val. darbo savaitė ir 400-500 eurų „į rankas“ siekiantis atlyginimas. Prieš mokesčius tai yra 480-620 eurų.

Baldų gamintojų asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas tvirtina, kad, palyginti su lengvosios ar maisto pramonės įmonėmis, baldininkai moka darbuotojams pakankamai gerus atlyginimus: „Pavyzdžiui, darbininkas, dirbantis prie kompiuterizuotų staklių, uždirba „į rankas“ daugiau kaip 1000 eurų. Kvalifikuotų darbininkų atlyginimai iki mokesčių sėkmingai dirbančiose įmonėse siekia 1500-1700 eurų.“

Tačiau jis pripažino, kad darbo valandų baldų gamintojams tenka išdirbti daugiau nei per įprastą 40 val. darbo savaitę, todėl ir 3,5 euro valandinis atlygis leidžia užsidirbti neblogą algą.

„Didžiosios įmonės yra įsidiegusios LEAN vadybos sistemas ir dirba 4 pamainų efektyvumu. Nors paroje tik 24 valandos, gamybos ciklas veikia nesustodamas, - dėstė pašnekovas. - Šiais laikais nebūna, kad geras darbuotojas nieko neuždirbtų, - jei dirba normaliai ir demonstruoja lojalumą kompanijai, kompanija atitinkamai užsiima jo motyvacija, taip pat ir pinigine. Bet juk negali mokėti cecho darbininkui po 5 tūkst. eurų - ekonomika turi išlaikyti sveiką protą.“

Tuo metu Edvardas Šalkauskas, vadovaujantis Klaipėdos miesto ir apskrities profesinei sąjungai, įsitikinęs, kad baldų gamybos įmonės darbuotojams tikrai galėtų mokėti daugiau: „Apyvartos auga, pelno yra, dauguma produkcijos eksportuojama į užsienį. Darbdaviai turėtų atsižvelgti į žmonių poreikius, nes jaunesni kelis mėnesius padirba, įgyja įgūdžių ir bėga į Švediją, Norvegiją, kur už tą patį darbą gauna 3 kartus daugiau.“

Per metus vidutinis atlyginimas baldų gamybos sektoriuje ūgtelėjo apie 80 eurų, tačiau, E.Šalkausko nuomone, didžiosiose įmonėse jis galėtų siekti net 1200 eurų. Mat statistikų suskaičiuotas sektoriaus atlyginimų vidurkis apima ir pagalbinių darbuotojų algas, kurios sukasi apie minimumą, ir itin kvalifikuotų darbininkų.

„Klaipėdoje yra ir baldų įmonių, ir medienos kombinatas, pastarasis darbuotojams moka daugiau - ten naudojamos aukštosios technologijos, tai su jomis dirbančių ir atlyginimai didesni, - aiškino E.Šalkauskas. - Darbuotojams sudarytos sąlygos darbdavio lėšomis mokytis ir įgyti aukštesnę kategoriją, tada ir alga didesnė, tačiau žmonės patys nieko nereikalauja - sakau kaip profesinės sąjungos atstovas. Dar jaunesnės kartos atstovai drąsesni, tariasi su darbdaviu, žmonėms, kurie arčiau pensijos, labai giliai įsišaknijusi baimė nepaklusti dvarponiui.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder