Atsispirti globalistams įmanoma tik kartu

Pats jauniausias - Suvalkijoje vos prieš metus susikūręs žemės ūkio kooperatyvas „Vilkaviškio grūdai“. Pradėję nuo 24 narių per vienerius veiklos metus vilkaviškiečiai jau turi 31 narį ir kartu valdo 8,5 tūkst. hektarų žemės. Apyvarta per metus nuo 22 mln. litų padidėjo iki 38 mln. litų.

Priima tik patikimus

„Mūsų kooperatyvas įsteigtas tam, kad ūkininkams būtų nauda. Jis netarnauja niekam, įsteigtas padėti. Mokame įnašus ir iš jų kaupiame atsargas vienam tikslui, pinigų mums reikės dalyvaujant 2014 metų europinės paramos projektuose. Mums labiausiai reikia grūdų priėmimo ir pakrovimo punkto, svajojame apie nuosavą elevatorių. Norime dirbti sau, o tai įmanoma tik patiems, be tarpininkų dalyvaujant rinkoje“, - kalbėjo viena kooperatyvo steigėjų ir valdybos narių Vida Svotienė. Pasak jos, kooperatyvas neketina apsibrėžti ribų, o planuoja plėstis, kviesti tapti nariais ir kitus Suvalkijos savivaldybių ūkininkus. Ketinimą jungtis į „Vilkaviškio grūdų“ kooperatyvą jau yra pareiškusi viena Marijampolės savivaldybės žemės ūkio bendrovė, kooperatyvo nariu tapo vienas Šakių r. savivaldybės ūkis.

Anot „Vilkaviškio grūdų“ valdybos pirmininko Arūno Maksvyčio, ne kooperatyvo narių sklypai turi liestis, o jų tikslai ir mintys, todėl visai nesvarbu, ar norinčio tapti kooperatyvo nariu ūkininko laukai yra Suvalkijoje, Dzūkijoje, ar Žemaitijoje. „Mūsų kooperatyvo nariu gali tapti kiekvienas stabiliai ūkininkaujantis, neprasiskolinęs ūkininkas. Priimdami naują narį tikriname jo ekonominius reitingus, nes prisiimame ir atsakomybę už jį. Skolindamiesi iš banko pinigus turime būti tikri, kad tas žmogus turės už ką juos sugrąžinti. Jau ne vienu kreditu esame pasinaudoję“, - pasakojo su šeima Vilkaviškio r. savivaldybėje apie 1500 hektarų valdantis A.Maksvytis.

Vilkaviškiečių kol kas nekviečia į kooperatyvą vos kelias dešimtis hektarų turinčių ūkininkų, bet ir neatsižada su jais bendradarbiauti. Pats mažiausias „Vilkaviškio grūdų“ kooperatyvo nario ūkis yra 100 hektarų. Nepriklausomai nuo valdomų žemių dydžio, priimant sprendimus kiekvieno nario balso svoris esąs vienodas. Kaina už parduodamus grūdus taip pat visiems vienoda, neatsižvelgiant į parduotų grūdų kiekį.

Suvaldė perpardavinėtojų apetitus

„Vilkaviškio grūdų“ valdybos vadovas pripažino, kad patirties sėmėsi iš grūdų augintojų kooperatyvų steigimo pionierių joniškiečių. 2007 m. įsteigtas žemės ūkio kooperatyvas „Joniškio aruodas“ vienija Šiaurės Lietuvos grūdų augintojus. Kooperatyvui priklauso vienas moderniausių Baltijos šalyse grūdų elevatorių.

Pasak A.Maksvyčio, pagrindinė priežastis, privertusi Vilkaviškio grūdų augintojus burtis į kooperatyvą, buvusi nevaldomas grūdų perpardavinėtojų apetitas. Patys jie grūdų neaugina, tik juos superka. Dauguma supirkėjų yra užsienyje dirbančių supirkėjų antrinės firmos. Anot Vilkaviškio ūkininkų, supirkėjų yra labai daug, bet jie tarpusavyje nekonkuruoja, nes susitaria ir siūlo panašią kainą. „Po vieną ūkininkams labai sunku dirbti, nes tampi priklausomas nuo daugelio. Užauginai grūdą, bet už jį gauni ne tiek, kiek nori, o tiek, kiek tau duoda. Perpardavinėtojai tik ir žiūri kuo pigiau supirkti ir daugiau pasipelnyti. Norime tokių tarpininkų atsisakyti, tam ir reikalinga kooperacija. Galima sakyti, mes jau suvaldėme perpardavinėtojus, pavasarį atsisakėme jų paslaugų ir nupirkome didelę dalį trąšų iš tiesioginio pardavėjo Lenkijoje. Perkant didesnį kiekį, pardavėjai daro didesnes nuolaidas. Mums šis sandoris taip pat išėjo į naudą. Esame labai jaunas kooperatyvas, bet mus jau pripažino visos firmos ir įmonės, kurios augina daug grūdų, nuperka daug chemijos“, - džiaugėsi A.Maksvytis.

Kooperatyvas suvienijo

Anot vilkaviškiečių, Žemės ūkio ministerija žemdirbiams menkai atstovauja, jos nauda juntama tik per projektus. „Jeigu mes taip ūkininkautume, kaip prieš praėjusią javapjūtę dirbo mūsų ministerijos, dėl grūdų išvežimo nereikėtų nė galvos sukti. Nebūtų tokio derliaus. Pas ūkininkus atėję visi projektai įgyvendinami iki pabaigos ir apie juos pradedama galvoti iš anksto“, - svarstė V.Svotienė. Praėjusią vasarą vilkaviškiečiai nepaliko bėdoje savo kooperatyvo narių, kurie neturi savo džiovyklų - sudarė sutartis su punktais dėl grūdų laikymo. Tie, kurie turi savo džiovyklas, bet ir turi grūdų laikymo sutartis su punktais, grūdus vežė į savo sandėlius ir užleido vietą tiems, kurie neturi kur grūdų džiovinti. Todėl vilkaviškiečių planuose po nuosavo grūdų supirkimo punkto yra nuosavo elevatoriaus statyba. „Jeigu tik apsimokės, viską darysime ir padarysime“, - žadėjo jo atstovai.

Jų manymu, apie žemdirbių kooperaciją mažai kalbama, todėl iš kolūkių ištrūkę žmonės kooperatyvus vertina atsargiai, juos net prilygina buvusiems kolūkiams. „Visame pasaulyje yra kooperatyvų, ir jie neapsiriboja vien auginimu, jie turi perdirbimo įmones, kepyklas. Tokie kooperatyvai ateina į Lietuvą iš užsienio, tik mes apie juos nedaug žinome. Mūsų ūkininkai dirba 20 metų, ir dabar, kai mūsų ūkiai sustiprėjo, atėjo laikas kurti kooperatyvus“, - sakė V.Svotienė.

Kooperatyvą dėl naudos subūrę vilkaviškiečiai netrukus įsitikino ir kitais prioritetais. „Visus kooperatyvo reikalus sprendžiame paritetiniais pagrindais. Pas mus nėra nei svarbesnių, nei mažiau svarbių. Valdyme dalyvauja visi nariai ir visi kartu priima sprendimus. Rengiame seminarus savo nariams, mokomės kartu. Ne tik dirbame, bet ir kultūrines programas rengiame, lankome teatrus. Ūkininkai gyvena išsibarstę po vieną, užsidarę. Turime tradiciją kartą per savaitę susirinkti, švenčiame kartu gimtadienius, padedame vieni kitiems“, - vardijo pranašumus kooperatyvo atstovė.

Vienijasi ir kooperatyvai

„Joniškio aruodo“, „Lit-koop“, „Šiaurės aruodų“ ir „Vilkaviškio grūdai“ augalininkystės kooperatyvai praėjusį pavasarį susijungė į Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociaciją (LŽŪKA). Kaip sakė šios asociacijos direktorius ir valdybos pirmininkas Dainius Kižauskas, svarbiausias asociacijos tikslas - dar labiau stiprinti kooperaciją ir įrodyti, kad susivienijus ne tik rizikų mažiau, bet ir pasiekti galima daugiau. Anot vadovo, asociacijos tikslas ne tik skatinti žemdirbius kooperuotis, bet ir siekti kooperatyvams naudingų teisinių sprendimų. D.Kižausko manymu, susijungę kooperatyvai turi galimybių kurti bendras perdirbimo įmones, logistikos bendroves. Svarstoma steigti kooperatyvų konfederaciją, kuri sudarytų galimybes bendradarbiauti atskirų sektorių asociacijoms.

D.Kižauskas užtikrino, kad kooperatyvus steigiantys stambieji grūdų augintojai neužgošią smulkiųjų. Jiems iš to būsianti tik nauda ir postūmis vienytis. Kiekvienas kooperatyvų esąs labai skirtingas. „Tarkim, joniškiečiai priima ir gerokai mažiau nei 100 hektarų valdančius ūkininkus“, - sakė LŽŪKA vadovas.