Atsisakę kiaulių, atsigręžė į paukščius

Vievio paukštyno Panevėžio padalinio vadovas Vytautas Kulbačiauskas džiaugiasi, kad vienadieniais broileriais prekiaujantis filialas nuo kovo vidurio jau pardavė daugiau kaip 100 tūkst. tokių broilerių. Vienas pirkėjas perka po 30-50 viščiukų, bet būna, kad ima 700, parveža visam kaimui. Į Velžį, kur prekiaujama viščiukais, atvažiuoja pirkėjų iš Panevėžio, Radviliškio, Pakruojo, Pasvalio, Anykščių rajonų.

„Žmonės jau perprato parduotuvėse pardavinėjamos paukštienos ypatumus. Jie nori ekologiškos paukštienos, todėl ryžtasi jos užsiauginti patys. Juk namie auginamas viščiukas gauna saulės, žolės, niekas jo augimo neskatina stimuliatoriais ar vaistais. Namuose broileris užauga per tris mėnesius, o paukštyne iki reikiamo svorio išpučiamas per 40 dienų“, - teigia padalinio vadovas.

Šiemet broilerius Vievio paukštynas pardavinėjo po 2 litus 60 centų, kainos nekėlė. Pirkėjai padejuoja, kad namuose auginti paukščius yra nepigu, bet sveikata brangesnė. Pernai buvo tokių, kurie viščiukų pirkti atvažiavo ir po tris kartus, - užaugus įsigytiems anksti pavasarį, paskutinius jie pirko liepos pabaigoje.

Turguje pagyvėjimas

Panevėžio turgus „Tau, žemdirby“ savaitgaliais, kai prekiaujama paukščiais ir gyvuliais, labai pagyvėja.

Paršiukų į didžiausią Aukštaitijos turgų mažai beatvežama, atvyksta vos keli automobiliai, ir tuose dažniausiai snaudžia ne visa vada, o tik 3-4, likę nenupirkti tiesiai iš namų. Paršiukai labai brangūs, kainuoja apie 180 litų, jie bemat išgraibstomi.

„Daugiau kiaulių dar auginama Kėdainių, Pasvalio rajonuose, kitų rajonų ūkininkai ir gyventojai perėjo prie paukščių“, - teigia turgaus direktorė Aldona Janavičienė.

Parduoti į turgų dar atvedama viena kita ožkelė ar avelė, tačiau didžiausio pirkėjų susidomėjimo sulaukia triušiai. Perkami ir lepūs, gražuoliai veisliniai, ir mažiau išrankūs vietiniai. Triušiukai švelnūs ir gražūs, todėl jų išsirinkti šeimos atvyksta su vaikais. Triušiai ne visada perkami dėl mėsos. Tėvai nori pripratinti vaikus mylėti gyvūnus, jais rūpintis, išmokyti atsakomybės. Gražus triušiukas ar porelė vaikui dažnai perkama kaip gimtadienio dovana, jų įsigyja turtingų sodybų savininkai.

Birželio 16 d. turguje šurmuliuos dekoratyvinių paukščių mugė, kasmet sutraukianti paukščių augintojus iš visos Lietuvos. Žmonės atvyksta pasigrožėti egzotiškais naminiais paukščiais, dairosi fazanų, perlinių vištaičių, kurios ne tik aprūpina šeimą kiaušiniais, bet ir savo riksmu iš sodybos išbaido kurmius.

Dedekles čiupo dešimtimis

Gyventojai nori turėti ir ekologiškų kiaušinių, todėl jei tik yra galimybė, laiko vištų.

Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijoje esantis Audrupio paukštynas gegužės viduryje išpardavė dalį 18 mėnesių dedeklių. Viena višta kainavo 5 litus, todėl nusidriekė pirkėjų eilės, nes Aukštaitijos turguose pavasarį dedeklės buvo pardavinėjamos po 12-15 litų.

Paukštyno direktorius Vidmantas Stasiškis teigia, kad už 5 litus nupirkta višta atsiperka padėjusi 15 kiaušinių. Todėl ir važiavo žmonės iš kelių aplinkinių rajonų, vidutiniškai įsigydavo po 20 dedeklių, buvo perkančių ir po šimtą.

Paukštyne jau atitarnavusi, daugiau sulesanti ir mažiau bededanti višta parvežta į namus atsigauna - jos dėslumas dar siekia 50-60 proc. Išleidžiama ant žolės, natūraliai gaudama mikro- ir makroelementų, ji dar gali būti naudinga ne vienus metus. Paukštynui toks išpardavimas irgi apsimokėjo, išvežus dedekles į skerdyklą, pajamų tiek nebūtų gauta.

Anykštėnė Jovita iš Audrupio paukštyno parsivežė 12 vištų. „Esu užaugusi kaime, tačiau daugiau kaip 40 metų gyvenau ir dirbu mieste. Prieš keletą metų persikraustėme nuolat gyventi į sodybą kaime. Nors vaikai ir skatino, nesiryžau laikyti paukščių. Tik šiemet įsigijome 60 broilerių, dedeklių.

Teko investuoti į aptvarą ūkiniame pastate, pirkti tinklo, kad neįlįstų šeškas ar kitas plėšrūnas, apšiltinti aptvaro grindis, pirkti lesalų, gėralinę, lesalinę, šildymo lempą. Šiemet investicijos dar neatsipirks, tačiau ne ekonominė nauda yra svarbiausia. Kaimiškų kiaušinių užtenka dviem šeimoms - mano ir dukros, iškepti blynai ir pyragai daug skanesni, tikiuosi, kad rudenį nenuvils ir mėsytės skonis“, - pasakoja Jovita.

Kalakutai populiarūs visada

Kaime galima neskursti, jei žmogus turi daržą, augina paukščių, tvirtina Panevėžio rajone Mickiemės kaime kalakutų ūkį turinčio Rolando Kiškio žmona Audronė Kiškienė. Juk paukščius palesinti lengviau, nei prižiūrėti karvę, priruošti jai pašaro žiemai.

---

Audronė teigia, kad susidomėjimas kalakutų auginimu niekuomet nebuvo prapuolęs. Žmonės įsigyja ir dešimtį, ir vos tris kalakučiukus. Pirkdami nori sutaupyti, užsiauginti mėsos. Kalakuto patinas užauga iki 22 kg, o kai kam pasiseka užauginti ir 30-40 kg milžinus.

Kalakučiukus auginti sunkiau, jie lepūs, reikalaujantys šilumos ir labai maistingo specialaus lesalo.

Verslą nuo 600 paukščių Lazdijų rajone pradėjusi, o dabar laikanti jau 60 tūkst. paukščių Rūta Cimakauskienė svarsto, kad paukštininkystės ūkių plėtrą mūsų šalyje stabdo sunki pradžia.

„Paukštininkystė reikalauja specialių technologijų, pašarai, švarus vanduo turi būti paduodami automatizuotai, fermos apšiltintos, nes paukščiams reikia komforto. Tik esant geroms sąlygoms jie greit užauga. Žmonės bijo didelių investicijų“, - teigia R. Cimakauskienė.

Didieji šalies paukštynai po nesėkmingų 2010-2011 metų šiemet atsigauna. „Kai dirbome nuostolingai, ėmėme kreditus iš bankų, mumis mažai kas domėjosi. Vos tik pabrango kiaušiniai, kilo baisus šurmulys. Po Velykų žmonės tris savaites beveik nepirko kiaušinių, paukštynai patyrė nuostolių. Nors ir brangsta žaliavos, šie metai paukštynams yra geresni“, - teigia Audrupio paukštyno direktorius V. Stasiškis.

Statistikos departamento duomenimis, nuo 2009 metų šalyje mažėjo galvijų, melžiamų karvių, kiaulių, arklių, o paukščių ir avių - daugėjo. Tik šiemet metų pradžioje buvo užfiksuotas paukščių sumažėjimas.

Albertas GAPŠYS, Žemės ūkio ministerijos Agrarinės ekonomikos instituto Rinkos produktų tyrimo skyriaus vedėjas:

Du trečdalius paukštienos užaugina stambieji paukštynai. Gyventojų dalis nebūdavo didelė. Kai pabrango grūdai, kilo pašarų kainos, dalis ūkių nusprendė verčiau parduoti užaugintus grūdus, nei sulesinti paukščiams ar sušerti gyvuliams.

Anksčiau iki 10 proc. kiaulių būdavo užauginama smulkiuose privačiuose ūkiuose. Dabar įsivyravo nuomonė, kad dėl brangaus pašaro kiaulių auginti neapsimoka, todėl jų skaičius pastebimai mažėjo.

Žemės ūkio ministerija skatina auginti daugiau galvijų, paukščių. Tūkstančiai hektarų pievų būdavo tik nušienaujamos, kad būtų galima gauti Europos Sąjungos išmokas, pievos ir šienas nepanaudojami pagal paskirtį. Tvarka keičiama, norintieji gauti 100 proc. išmokų už pievas privalės laikyti gyvulių.