Atominė elektrinė - baubas ar išsigelbėjimas?

Jau kitą sekmadienį turėsime apsispręsti, ar pritarti naujos atominės elektrinės Visagine statyboms, ar ne. Tiesa, valdžia dėl šio projekto jau apsisprendė ir be mūsų. Seimas pavasario sesijoje priėmė naujos atominės statybai reikalingus įstatymus, pritarė energetinės nepriklausomybės strategijai ir net patvirtino koncesijos sutarties su strateginiu investuotoju, Japonijos kompanija "Hitachi", projektą. Todėl kai kurie tautos išrinktieji aiškina, kad referendumas nebeturi prasmės. Skaičiuojama, kad plebiscitas mokesčių mokėtojams kainuos nuo 2 iki 4 mln. Lt.

ŠMĖKLA. Radikaliai nusistačiusių žaliųjų manymu, didžiausią grėsmę kelia ne pati elektrinė, o panaudotas branduolinis kuras, kuri visiškai nekenksmingas taps tik po 250 tūkst. metų. "Scanpix" nuotr.

Informacijos badas

Visagino atominės elektrinės (VAE) interneto svetainėje pateikta daugybė informacijos apie branduolinę energetiką, apie reaktorių paplitimą, jų saugumą, pririnkta ekspertų nuomonių, pateiktas projekto eigos įgyvendinimo darbų grafikas, teisinės prielaidos ir daug kitokios reikalingos ir mažiau reikalingos informacijos. Tačiau atsakymo į du svarbius klausimus, kurie, esu įsitikinęs, patys svarbiausi, kiek kainuos pačios elektrinės statybos ir kiek kainuos joje pagaminta elektros energija, rasti nepavyko. Todėl kokiu būdu teks apsispręsti rinkėjams, kurie turėtų nulemti, būti ar nebūti šiam projektui, sunku atsakyti. Klausytis žinomo žurnalisto Algimanto Čekuolio samprotavimų per televiziją, kurie jau susilaukė aršios kritikos?

Ką daryti eiliniams rinkėjams, jei patys Seimo nariai prisipažino negalintys apsispręsti dėl informacijos stygiaus. Parlamentaras Saulius Stoma "Vakarų ekspresui" prisipažino taip pat nesąs tikras, ar referendume palaikys VAE projektą. "Nesu kategoriškai prieš elektrinės statybas. Tačiau, kad galutinai apsispręsčiau, reikia trijų sąlygų - projektas turi būti skaidrus, ekonomiškai atsiperkantis ir saugus. Tačiau valdžia ir šio projekto stūmėjai nepateikia pakankamai duomenų. Gerai, kad priminėte, tuojau pat skambinsiu į Energetikos ministeriją ir paprašysiu papildomos informacijos", - dėkojo parlamentaras.

S. Stoma ne kartą yra sakęs, kad statybos - korupcijai pati patogiausia sritis. Užbetonavai, ir nieko nesimato. VAE statybos darbams, kurios didžiąją dalį sudarys betonavimas, planuojama skirti beveik keturis milijardus litų. Tačiau niekas nepateikia garantijos, kad ši suma nepadidės.

"Nors referendumas ir yra konsultacinio pobūdžio, tačiau tikiu, kad valdžia atsižvelgs į tautos valią. Aišku, nelygu, koks bus rinkėjų aktyvumas ir kokios šalininkų ir priešininkų proporcijos. Tačiau jei skaičiai bus iškalbingi, sąžiningi politikai privalėtų atsižvelgti į rinkėjų valią", - reziumavo S. Stoma.

Nestatyti - nusikaltimas

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas sutinka, kad politikai, jau nusprendę iki referendumo, atrodo lyg "nesusipratėlių kompanija". "Todėl tas referendumas nei laiku ir ne vietoje. Tačiau Konstitucijoje parašyta, kad tauta savo valią išreiškia plebiscitu arba per savo išrinktus atstovus - Seimo narius. Tad, galime sakyti, demokratiškai išrinktas Seimas jau išreiškė tautos, kuri jam suteikė pasitikėjimo mandatą, nuomonę", - samprotavo politikas.

Savo ruožtu jis sakė esąs naujos VAE šalininkas. "Referendume aš balsuosiu už atominės elektrinės statybas. Pirmiausia todėl, kad mes turime viską, kad galėtume tęsti atominės elektrinės tradiciją. Turime infrastruktūrą, rezervines elektrines, specialistus. Taip pat ir visą teisinę bazę. Be to, Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją. Negi turėtume visa tai, ką tobulinome 20 metų, išmesti į šiukšlyną?" - klausė R. Žilinskas.

Jo teigimu, atominei elektrinei funkcionuoti pritaikyta infrastruktūra labai domina Lietuvos kaimynus. Todėl, parlamentaro teigimu, atsisakyti sumanymo statyti VAE būtų nusikaltimas. "Referendume aš tvirtai pasisakysiu už elektrinės statybas", - reziumavo R. Žilinskas.

Konkurencinga kaina

Eugenijus Užpuras, Lietuvos energetikos instituto direktorius, nesiėmė komentuoti, ar saugi bus VAE, kiek kainuos joje pagaminta elektra vartotojams ir kiek kainuos pats projektas. Tačiau jis būsimajame referendume ketina pritarti naujos atominės elektrinės Visagine statyboms. "Pirmiausia todėl, kad jame bus sumontuotas trečiosios kartos reaktorius, kuris yra kur kas saugesnis nei iki tol gaminti. Nuo 1996-ųjų Japonijoje veikia keturi tokie reaktoriai. Na ir kas, kad dabar japonai sustabdė visas atomines elektrines, tačiau tai nereiškia, kad jos nesaugios. Juk ir Ignalinos abu blokai sustabdyti. Bet ne dėl grėsmės, o dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai. O naujoji VAE, kurioje bus japoniškas reaktorius, gamins konkurencingą elektros energiją", - argumentuoja E. Užpuras.

Jo teigimu, Lietuvoje instaliuotos elektros gamybos galios užtenka mūsų šalies poreikiams patenkinti. Jei visos elektrinės dirbtų visu pajėgumu, energijos perteklių galėtume ir eksportuoti. "Tačiau ši elektros energija yra brangi ir nekonkurencinga rinkoje. Elektrėnuose pagamintosios kaina - net 30 ct už kWh. Tad jei už VAE elektrą reikės mokėti tik 18 centų, tai yra pagrindinis motyvas, kodėl reikia šios elektrinės", - argumentus vardija E. Užpuras.

Jo teigimu, dujas kūrenant gaunama elektra pigesnė bus tik tuomet, jei bus galimybė įsigyti pigių dujų. "Amerikiečiai degina skalūnines dujas ir nebesuka sau galvos. Jų elektros kaina mažesnė net už atominėse gaminamą. Mes, deja, už dujas mokame labai brangiai, todėl ir Elektrėnų elektra tokia brangi", - kalbėjo Lietuvos energetikos instituto direktorius.

Elektra už litą?

Tą patį, kad VAE pagaminta elektros energija neturėtų kainuoti brangiau nei 18 centų už kWh, teigia ir Energetikos ministerijos atstovai. Tačiau viešojoje erdvėje pasirodęs energetiko Vytauto Kabišaičio straipsnis šį argumentą sutrina į miltus. V. Kabišaičio manymu, tokia kaina gaunama suskaičiavus investuotas lėšas ir padalijus jas iš per 10 metų pagamintos ir parduotos elektros kainos. Tačiau neįvertintos kitos aplinkybės - galimas projekto pabrangimas statybų metu, palūkanos už kreditą, be kurio neapsieisime, kuro kaina, būsimas pelnas, dividendai akcininkams.

"Manykime, kad pelnas bus kuklus - tik 12 proc. Priskaičiavus ir jį gausime 29,12 ct už kWh. Tai nepaprastai "kukli" kaina, nes realiai, įvertinus palūkanas, amortizacinius atskaitymus (8 proc.) ir kitas išlaidas ši kaina turėtų būti apie 35-40 ct/kWh. Bet tebūnie "pigi" kaina 29,12 ct už kWh. O kiek gi ši elektra kainuos vartotojui? Spręskime pagal šios dienos realijas - šiandien Lietuva biržoje perka elektrą iš Rusijos už 15 ct/kWh. Aš, eilinis vartotojas, moku už elektrą 47,6 ct/kWh (dieninę) ir 36 ct/kWh (naktinę). Šis pabrangimas (tris kartus) yra dėl objektyvių techninių priežasčių - nuostoliai tinkluose, eksploatacinės sąnaudos ir dėl pasipelnymo. Juk visi tarpininkai turi gauti pelną - tiek biržos dalyviai, tiek elektros tinklų savininkai. Tiekiant vartotojui VAE pagamintą elektrą išlieka tie patys tarpininkai ir, jeigu manysime, kad jų "apetitai" nepadidės, tuomet VAE elektra vartotojui kainuos: 29,12 x 3 = 87,36 ct/kWh. Įvertinus tai, kad realiai bus ir palūkanos, ir amortizaciniai atskaitymai remontams, ir visų dalyvių pelnas, kaina bus ne mažesnė kaip 1 Lt/kWh, o gal ir dar didesnė. Štai tokia "pigi" VAE elektra", - reziumuoja autorius.

Kainą lems birža

Kauno technologijos universiteto docentas Anzelmas Bačiauskas oponentus ragina negąsdinti vartotojų būsima VAE kaina. Jo teigimu, elektrinei nenaudinga gaminti brangią elektrą. "Kilovatvalandės kaina elektros vartotojų nėra ko gąsdinti. Naujoji AE negalės pakeisti elektros kainos didelėje biržoje, jei mes patys nepanorėsime daugiau mokėti. Apie tai, kokios yra elektros kainos elektros biržose, galima sužinoti elektros biržų tinklalapiuose. Elektros kaina biržose yra svarbus rodiklis investuotojams, ir tai yra veikiau jų rūpestis nei vartotojų. Elektra yra ypatinga prekė, kuri beveik tuo pat metu, kai pagaminama, turi būti ir suvartota. Atsargų iš esmės negalima kaupti. Todėl dabartinėse elektros biržose pasitaiko keistų dalykų - antai momentinė elektros kaina kai kuriomis valandomis būna lygi nuliui. Taip atsitinka retai. Tačiau teoriškai kaina gali būti ir neigiama, t. y. pardavėjas (gamintojas) sutinka primokėti, kad jam nereikėtų valandai ar ilgiau nutraukti elektros gamybos. O patirtus nuostolius kompensuoja padidėjusi elektros kaina kitomis valandomis", - elektros kainos dinamiką biržoje apibūdino A. Bačiauskas.

Uždarę Ignalinos AE daug elektros perkame iš kaimynų. Ir toliau su jais prekiausime. Tačiau mūsų kaimynai neturi elektros pertekliaus. Dabar daug nusiperkame Rusijoje, bet tai - laikina ir tęsis tol, kol Rusijos ekonomika atsigaus. Mat prieš kelerius metus Rusijoje buvo ribojamas elektros vartojimas dėl jos trūkumo.

Avantiūra

Akademikas Jurgis Vilemas atominės elektrinės projektui nepritaria dėl ekonominių motyvų. "Aš referendume balsuosiu "prieš". Manau, kad taip balsuos visi, kurie ką nors supranta energetikoje", - "Vakarų ekspresui" sakė akademikas.

Jis ragino nespekuliuoti elektros energijos stygiumi. "O ar dabar mes neturime elektros? O kai nutiesime jungtis su Švedija ir Lenkija, jos turėsime dar daugiau. Tad verčiau pasvarstykime, kur panaudoti dabar turimą energiją", - ragino J. Vilemas.

Jo manymu, Visagino atominėje elektrinėje, jei ji bus pastatyta, bus gaminama pati brangiausia elektros energija. "Stebina tai, kad valstybė teigia neturinti lėšų, tačiau planuoja tokio brangaus objekto statybas. Norėdama prastumti šį projektą, ji skleidžia melą, tam pasitelkdama net žinomus žmones. O kas duos pinigų statyboms? Kur mes dėsime radioaktyvias atliekas ir panaudotą kurą? Turtingesnės valstybės nesugeba išspręsti šios problemos, o mes tikimės esą gudresni? Manau, kad tai avantiūra, kuri gali liūdnai baigtis", - įsitikinęs J. Vilemas.

Informacija

Visagine planuojamos statyti elektrinės galingumas - 1358 MW. Joje bus sumontuotas pažangusis verdančio vandens reaktorius ABWR.

Prognozuojama, kad nuo 2016 m. Baltijos šalyse ims trūkti elektros. Jai pagaminti reikės mažiausiai 1,3 GW papildomų gamybos pajėgumų. VAE padidins šalies energetinį saugumą, sumažins priklausomybę nuo elektros importo iš vienos šalies bei užtikrins savą bazinę, stabiliai bei ilgą laiką ir už konkurencingą kainą gaminamą elektros energiją.

VAE elektrą pradės gaminti 2020 - 2022 m. Lietuva šiame projekte turės ne mažiau kaip 34 proc. akcijų. Kita dalis bus pasidalinta kitų projekto dalyvių.

Branduolinė energetika suteikia galimybę kurą importuoti iš įvairių šalių, kadangi uraną tiekia daugiau nei 15 valstybių. Branduolinis kuras patikimumo požiūriu yra laikomas vietiniu, nes jo reikia mažai (metams tik 20-30 tonų branduolinio kuro 1000 MW elektrinei). Labai svarbu ir tai, kad branduolinėse jėgainėse elektros energija gaminama neteršiant atmosferos anglies dvideginiu.