Ar tik neteks pensijų fondams primokėti?

Nesupranta, kur ir kiek kaupia

„Sodros“ užsakymu atlikta apklausa „Gyventojų požiūris į valstybinį socialinį draudimą“ atskleidė, kad beveik ketvirtadalis gyventojų net nežino, kad į jų sąskaitas privačiuose pensijų fonduose „Sodra“ nuolat perveda dalį socialinio draudimo įmokų. Ir tik 48 proc. apklaustųjų suvokia, kad dalyvaudami antros pakopos pensijų sistemoje gaus mažesnę pensiją iš „Sodros“.

Į klausimą, kaip geriausia apsirūpinti senatvei, 33 proc. gyventojų atsakė, kad vertėtų savo įmoką paskirstyti „Sodrai“ ir privačiam pensijų fondui ir pensiją gauti iš abiejų. 30 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad geriausia mokėti tik „Sodrai“ ir pensiją gauti tik iš jos, 13 proc. norėtų rinktis tik privatų pensijų fondą, o 18 proc. mano, kad susitaupyti senatvei galima ir savarankiškai.

„Sodros“ vadovas Mindaugas Stankevičius teigė, kad apsispręsti, kokiu būdu kaupti senatvei, žmonės turėtų įvertinę visas aplinkybes.

„Mes parengsime skaičiuokles, kad žmonės matytų, kokios dalies „Sodros“ pensijos jie netektų pasirinkę ir privatų kaupimą. Bet mes niekaip negalėsime pateikti skaičiavimų, kokią papildomą pensijos dalį jiems tie fondai uždirbs“, - vakar spaudos konferencijoje sakė M.Stankevičius.

Tikisi dar daugiau įmokų

Prasidėjus pensijų reformai gyventojai galės į pensijų fondus savomis lėšomis mokėti papildomas įmokas - 1 proc. draudžiamųjų pajamų nuo 2014 m. ir 2 proc. nuo 2016 m. Tuomet iš valstybės biudžeto į pasirinktą pensijų fondą būtų mokama papildoma skatinamoji įmoka - 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio nuo 2014 m. ir 2 proc. nuo 2016 m.

Specializuota pensijų fondų valdymo bendrovė „MP Pension Funds Baltic“ vakar suskubo pranešti apklaususi apie 3500 savo klientų: iš jų 46,8 proc. nurodė pasinaudosiantys nauja galimybe primokėti pensijų fondui savų lėšų ir drauge gauti paskatinimą iš valstybės.

Stabdyti kaupimą privačiame fonde esą ketina vos 4 proc. apklaustųjų, o apie 10 proc. žmonių žada nieko nekeisti ir pasitenkinti iš „Sodros“ į pensijų fondą pervedama įmoka.

Bet 40 proc. apklaustųjų kol kas neturi supratimo, ką jiems rinktis.

Žada fantastines pensijas

„MP Pension Funds Baltic“ skaičiavimais, jeigu 55 metų žmogus, į rankas gaunantis 1500 litų atlyginimą, pasiliktų tik „Sodroje“, jo pensija siektų 940 litų. Jeigu privataus kaupimo nestabdytų, bet savo lėšomis prie iš „Sodros“ pervedamos įmokos neprisidėtų, gautų 14 litų didesnę pensiją. O jeigu privačiam pensijų fondui mokėtų papildomą įmoką ir taip užsitikrintų valstybės paskatinimą, jo pensija būtų 72 litais didesnė.

„Toks pajamų didėjimas gali neatpirkti rizikos, kad dėl nepalankios situacijos pasaulio rinkose nauda taps dar mažesnė arba jos visai neliks, kai žmogus išeis į pensiją“, - pripažįsta „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius Ramūnas Stankevičius.

Tačiau 25 metų žmonės, gaunantys 1500 litų algos ir pasirinkę kaupti maksimaliai, išėję į pensiją esą gautų 779 litų privačią pensiją prie 933 litų „Sodros“ pensijos, t.y. pensija būtų didesnė nei jų dabartinis atlyginimas.

Bendrovė pripažįsta, kad skaičiavimai tik apytiksliai, jie remiasi šių metų statistiniais duomenimis, darant prielaidą, kad vidutinė investicijų grąža nekis visą kaupimo laikotarpį ir sieks 4,8 proc.

Tačiau nė vienas privatus pensijų fondas pelningumo negarantuoja, visa investavimo rizika tenka pensijų fondo dalyviams.

Fondų įkaitai iki mirties?

O kas bus su privačiame fonde sukauptomis lėšomis, jei žmogus pasirinks jame toliau nebekaupti, kad nesumažėtų jo pensija „Sodroje“? Ar jam vėliau neteks primokėti fondui už tų keleto tūkstančių litų tolesnį investavimą bei aptarnavimą?

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys tikina, kad asmeniui sustabdžius naujų įmokų pervedimą tie keli tūkstančiai litų, likę privačiame pensijų fonde, augins papildomą pensiją.

„Tie pinigai akcijų rinkose vidutiniškai ilguoju laikotarpiu uždirbs tikrai daugiau negu fondų taikomi atskaitymo dydžiai, - teigė Š.Ruzgys. Akcijų fondo vertė, be abejonės, gali svyruoti, bet iki nulio ištirpti negali, nebent visos pasaulio įmonės staiga bankrutuotų“.

Jis viliasi, kad asmenys, sustabdę naujų įmokų pervedimą į privačius fondus, po metų kitų gali persigalvoti ir atnaujinti įmokas. Nes ir sugrįžus jiems į „Sodrą“ sutartys su fondais nenutrūks.

Tačiau Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas nelinkęs tikėti pensijų fondų valdytojų žadama šviesia ateitimi.

„Manau, kad didelė dalis žmonių nedalyvaus antroje pensijų pakopoje ir po metų mes matysime, kas liko fonduose iš 6 ar 25 tūkst. litų, - sakė parlamentaras. - Matysime, ar pensijų valdytojai sugebės valdyti jiems patikėtus pinigus racionaliai, ne tik išsimokėti sau gerus honorarus, bet kad tie pinigai neštų šiokį tokį pliusą. Jeigu to pliuso nebus, aš teiksiu kitus pasiūlymus, ką daryti su tais pinigais“.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"