Ar restoranai klientams gali būti skaidrūs?

Per pastaruosius 50 metų atsiradę nauji maisto gavybos būdai, cheminiai priedai skirti ne pagerinti maisto kokybę, o padaryti jį pigesnį, greitesnį, ilgiau galiojantį. Jei maisto pramonės produktams parduotuvėse galioja elementarūs reikalavimai (deklaruoti produkto sudėtį, ženklinti GMO turinčius produktus, nurodyti naudojamus maisto priedus ir pan.), maitinimo įstaigoms jie nėra taikomi. Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklas (LARTA) vienija įmones, pasiryžusias klientams teikti informaciją apie produktų kilmę, patiekalų paruošimo būdą bei juose naudojamą GMO. LARTA nare tapo ir neseniai prekės ženklą bei valgiaraštį pakeitęs restoranų tinklas „Katpėdėlė“.

„Mūsų užsakymu daryta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad lietuviams renkantis kavines ir restoranus svarbiausia skanus maistas, be to, net 48 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems ypač svarbu, jog maistas būtų ruošiamas restorano virtuvėje, o ne atvežamas užšaldytas iš gamybinio cecho, - sako UAB „Vičiūnų restoranų grupės“ rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė. – Tai ir atsakomybė prieš klientą paskatino tapti LARTA nariais bei didesnį dėmesį skirti pasirenkamų produktų kokybei ir jų sezoniškumui. Žinoma, ekologiško produkto lėkštėje laukiantys klientai turėtų suprasti, kad kartais dėl tokių savybių tenka paaukoti patiekalo išvaizdą, kuri negali konkuruoti su cheminiais priedais „pagardintais“ gaminiais.“

LARTA prieš metus atliko apklausą, kurioje dalyvavo 200 interneto respondentų bei 2 tūkst. žmonių, pildžiusių anketas viešojo maitinimo įstaigose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Palangoje. Anketų duomenimis, 74,3 proc. apklaustųjų svarbu, kad restoranai naudotų Lietuvoje užaugintus produktus, 75,3 proc. – kad valgiaraštyje patiekalai būtų iš sezoninių produktų, 61,7 proc. pirmenybę teiktų patiekalams iš ekologiškų žaliavų. Skirstant prioritetus, 85,2 proc. restoranų lankytojų norėtų turėti galimybę užsisakyti mažesnes porcijas, 77,5 proc. svarbu, kad valgiaraštyje būtų pateikta informacija apie maiste naudojamą GMO, 73,2 proc. norėtų žinoti apie patiekale esančius alergenus.

„Projekto tikslas – sukurti socialiai atsakingų maitintojų tinklą, kurie, vykdydami savo veiklą, ypatingą dėmesį skirtų išteklių tausojimui ir aplinkos apsaugai. Taip pat LARTA narių klientai turėtų gauti visą reikalingą informaciją apie restorane naudojamus produktus, jų sudėtines dalis, kaloringumą, alergizuojančius produktus, jų kilmę bei maiste naudojamą GMO, - sako LARTA iniciatorius Artūras Nečejauskas. – Pasirenkant naujas tinklo nares, galioja du kriterijai: pasiryžimas sąžiningai dirbti su klientais bei prisiimti įsipareigojimai vykdyti nuoseklią pažangą palaipsniui gerinant rodiklius.“

Anot A. Nečejausko, siekiant skaidrumo, kasmet rengiamos pažangos ataskaitos, kurias pildo restoranų vadovai ir darbuotojai. Taip pat, tinklo nariui nežinant, vykdomi ekspertų apsilankymai jo restoranuose, siekiant išsiaiškinti, ar veikla atitinka LARTA nuostatas. Narystė socialiai atsakingų restoranų tinkle yra nemokama –visos investicijos ir išlaidos yra nukreiptos tik į nuosavą verslą, siekiant maksimaliai ir efektyviai įgyvendinti išsikeltus įsipareigojimus bei tausoti aplinką ir išteklius.

LARTA tyrimo duomenimis, beveik 80 proc. lietuvių norėtų daugiau žinoti apie patiekalų, kuriuos jie valgo maitinimo įstaigose, sudėtį, apie 50 proc. apklaustųjų sutiktų mokėti brangiau, jei tiksliai žinotų, ką valgo.