Ar litai namuose - gera investicija?

Nuo 2015-ųjų pradžios, kai mūsų šalyje buvo įvestas euras, dar į europinę valiutą neiškeista beveik pusė milijardo litų. Dalis sudegė, dalį pelės sugraužė. Bet juk ne visus litus ištiko negandos. Dar daug tautinių pinigų laiko lietuviai namuose. „Vakaro žinių“ skaitytojai domėjosi, gal saugomi litai nebloga investicija į ateitį? Gal juos pas kolekcionierius bus galima išsikeisti į eurus geresniu kursu nei nustatytas Lietuvos banko (3,4528)? Klausėme Pinigų muziejaus direktoriaus Vidmanto LAURINAVIČIAUS.

V.Laurinavičius sako, kad toks būdas užsidirbti tikrai egzistuoja, tačiau nereikėtų tikėtis, jog kadaise piniginėje buvęs banknotas kada nors taps vertingas: „Žinoma, jeigu žmonės buvo pasilikę banknotų, jie jau dabar yra didesnės vertės. Bet turi būti gera kokybė, vadinamoji bankinė būklės. Tai turi būti apyvartoje nebuvę banknotai, tikrai ne iš parduotuvės, neperlenkti ar gulėję piniginėje.“

Direktorius pateikia ir realias senųjų litų banknotų kainas šiandien. Net ir mažiausio nominalo kitados buvę išleisti banknotai dabar gali būti kelis kartus brangesni. Direktorius kaip pavyzdį pateikia 1991 metų laidos banknotus, kurie apyvartoje buvo labai neilgai, nes buvo išspausdinti ant ofsetinio popieriaus. Greitai jie buvo pakeisti, o tie žmonės, kurie išsaugojo kelis tų laikų banknotus ir išlaikė gerą jų būklę, turėtų žinoti, kad rinkoje jų kaina gerokai didesnė, nei parašyta ant banknoto. Tad jei esate išsaugoję idealios būklės apyvartoje nebuvusį 1991 metų laidos 1 lito banknotą su Žemaite, dabar už jį galite gauti apie 3 eurus, už 2 litų banknotą - daugiau kaip 4 eurus, o tuometis 5 litų banknotas gali atnešti ir visus 25 eurus.

„Kodėl 5 litų banknotas taip pabrango? Didesnio nominalo banknotų buvo mažiau, žmonės mažiau jų turėjo, pasilikti jų buvo kaip ir gaila, nes didelė vertė. Todėl didžioji dalis šių banknotų buvo sugrąžinti į bankus, iškeisti“, - šypsodamasis pasakoja direktorius.

Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pinigai dažnai patraukia kolekcininkų dėmesį. Dabar, kai taip populiaru kolekcionuoti progines 2 eurų monetas, tarp itin geidžiamų yra ir Lietuvos monetos: „Rinka formuojasi pagal principą: kuo mažesnė pasiūla, tuo didesnė kaina. Ir 2 eurų monetų kainos priklauso nuo to, kokiu tiražu jos išleidžiamos. Tokios šalys kaip Monakas, Andora, Vatikanas leidžia šias monetas pagal specialų susitarimą su Centriniu Europos banku. Mažos šalys leidžia labai nedideliais tiražais, todėl tokios monetos tampa brangios. Nedidelėms valstybėms tai yra savotiškas uždarbis. Kolekcininkai tokių egzotinių monetų visuomet ieško. Taip pat ieško ir lietuviškų monetų, nes mūsų tiražai taip pat nėra dideli.“

Nors nuo euro įvedimo praėjo dar nedaug laiko, Pinigų muziejaus direktorius sako, kad lietuviams litas visuomet kels sentimentų. Juk pinigai - tai galimybė prisiliesti prie istorijos, o sava istorija - pati brangiausia. „XX a. pradžioje pinigai buvo vienas svarbiausių valstybingumo atributų. Gal XXI a. materialus pinigas nebėra toks svarbus, nes anksčiau tai buvo nepriklausomybės atributas, saugumo garantas. Dabar situacija keičiasi, materialūs pinigai vis rečiau atsiduria piniginėse, todėl ir pinigo reikšmė šiek tiek mažėja. Juk kai kortele atsiskaitai, nėra skirtumo, kokia valiuta sumokėjai. Taigi pinigo reikšmė nuolat kinta, žinoma, nostalgija lieka. Liks ir lito nostalgija. Kaip ir savojo namo, savos gimtinės“, - svarsto V.Laurinavičius.