Ar išlaikysime šiltnamių ūkį?

Kamanės Kietaviškių šiltnamiuose dūzgia jau daugiau kaip mėnesį. Į šiltnamius jos atvežamos dar žiemą, kad pabudusios apdulkintų augalus ir šie pradėtų megzti vaisius. Kaip darbščios bitutės šiltnamiuose triūsia ir daržoves prižiūrintys žmonės. Jų Kietaviškėse dirba apie du šimtus.

Pirmieji agurkai šiltnamiuose šiemet subrendo visai prieš kovo 8-ąją ir jau pasiekė parduotuves. Šią savaitę jų žadama pateikti apie 100 tonų. Bet ne paslaptis – kainuos jos daug brangiau nei atvežtinės, nes didžiąją dalį Lietuvoje išaugintų daržovių kainos sudaro šilumos sąnaudos.

„Patys šiltnamiai jau yra seni, jiems yra maždaug 30 metų, šilumos energijos efektyvumas yra labai smarkiai kritęs. Mes norėtume modernizuoti šiltnamius, modernizuoti šilumos trasą, kad patirtume kuo mažiau nuostolių. Pernai per pirmus penkis mėnesius nuo sausio iki gegužės maždaug 72–75 proc. visų sąnaudų teko šilumai“, – sako UAB „Kietaviškių gausa“ direktorius Mindaugas Pupienis.

„Kietaviškių gausa“ skaičiuoja, kad vien šilumos trasai atnaujinti jai reikėtų dešimties milijonų litų, šiltnamiams pertvarkyti dar daugiau, o pinigų investicijoms įmonė neturi.

Lietuvos šiltnamiai jokios paramos negauna nuo 2007-ųjų. Per tą laiką sunyko Pagiriai, Neveronys, liko keli šeimų ūkiai ir 15 hektarų daržovių auginančios Kietaviškės. Tačiau šiltnamininkai nepraranda vilčių, kad valstybė susirūpins ir šia ūkio šaka. Anot Šiltnamių asociacijos prezidento Antano Šležo, dėl paramos klausimų kitą savaitę darbo grupė rinksis pas ministrą.

Jau kelerius metus daržovių augintojus guodžianti pažadais, kad ir ši ūkio šaka bus pripažinta prioritetine, Žemės ūkio ministerija tikina, kad metas, kai šiltnamiai galės gauti ES paramos, nebetoli.

„Yra galimybė iš Kaimo plėtros programos lėšų remti investicinius projektus. Programos nuostatos dabar jau yra galutinėje aptarimų stadijoje ir labai greitai – per ateinantį mėnesį ar du – turėtume pradėti jas derinti su Europos Komisija“, – teigia ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Pasak R. Krasuckio, iki šiol ES paramos prašyti galėjo tik pelningai dirbančios žemės ūkio bendrovės. Žiemą daržoves auginantys šiltnamiai į šią kategoriją pateko tik susibūrę į kooperatyvą. Šiltnamių asociacijos skaičiavimu, atnaujinti vieną hektarą šiltnamių iki šiuolaikinio lygio kainuotų milijoną eurų (daugiau kaip pusketvirto milijono litų).