Algų šienavimo dalgis atšipo

Kai kurie analitikai tokią tendenciją aiškina tuo, kad verslininkai per krizę pasitraukė į šešėlį, esą dėl to ir algų dydžiai nėra adekvatūs. Tačiau taip pat pripažįstama, kad valstybiniame sektoriuje pasididinti algas yra skubama, o mažinti - ne. Jei palyginti su 2008 m. valstybinėse ar biudžetinėse įstaigose darbo užmokesčio fondas sumažėjo apie 19 proc., tai privačiame sektoriuje - mažiausiai 30 proc.

Statistikos departamento duomenimis, 2009-ųjų paskutinį ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje buvo 2 208 Lt, privačiame - 2 052 Lt. Atotrūkis - apie 157 Lt. 2010 m. antrąjį ketvirtį valstybiniame sektoriuje skaičiai sumažėjo iki 2 167 Lt, tačiau padidėjo skirtumas privataus sektoriaus atžvilgiu.

Ne paslaptis, kad verslo pasaulis pirmiausiai reagavo į ekonominio sunkmečio pasekmes, optimizavo veiklą, buvo mažinamas darbuotojų skaičius, algos. Tad "Vakarų ekspresas" pasidomėjo, kokias algas gauna kai kurių uostamiesčio biudžetinių įstaigų ne aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai.

Pavyzdžiui, remiantis 2009 m. paskutinio ketvirčio duomenimis, VšĮ "Klaipėdos butai" techninės priežiūros vyr. inžinierius neatskaičius mokesčių gavo 2 444,87 Lt, techninės priežiūros vadybininkas - 2 047,19 Lt. Uostamiesčio savivaldybės tinklalapyje skelbiama, kad 2009 m. paskutinį ketvirtį mėnesinė seniūno alga buvo 3 209 Lt.

Klaipėdos jaunimo centro studijos vedėjo mėnesinė alga 2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo 3 115,08 Lt. Mokytojo eksperto - 3 056,63 Lt. Moksleivių saviraiškos centro metodininkas gauna 2 267 Lt. Klaipėdos lopšelio-darželio "Svirpliukas" meninio ugdymo mokytojas - 2 267 Lt. Uostamiesčio lopšelio-darželio "Traukinukas" tinklalapyje nurodoma, kad logopedo mėnesinis darbo užmokestis šiais metais siekia 2 294,82 Lt.

Nedrausmingų vairuotojų prievaizdai - VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" vyr. kontrolieriai - gauna 2 090,87 Lt. Tiesa, pernai jų alga buvo ženkliai didesnė ir siekė 2 800,88 Lt per mėnesį.

Rimantas RUDZKIS, banko "DnB Nord" vyriausiasis analitikas

Skaičiai dar nieko nerodo, nes valstybiniame sektoriuje algos nurodytos didesnės dėl to, kad ten nėra šešėlio, vadinamųjų vokelių. O privačiame sektoriuje ypač dabar dalis algų mokama nelegaliai. Todėl ir tas vidurkis yra žemesnis, lyginti negalime. Galime žvelgti tik į dinamiką, o šioje vietoje daug iečių sulaužyta, nes verslas ženkliai operatyviau reagavo į ekonominio sunkmečio iššūkius. Pramonės šakos apie 30-40 procentų sumažino darbo užmokesčio fondus. O viešajame sektoriuje negali tiesiog atleisti trečdalio žmonių, nes tada prasidėtų teismai, reikia kreiptis ir gauti sutikimą iš įvairiausių institucijų. Visas valdymas yra biurokratinis ir procesai užtrunka ilgai.

Versle viską galima padaryti vos ne per dieną. Valstybės lygiu procedūros trunka metų metais. Pažvelkime į Saulėlydžio komisiją - jos darbas itin lėtas. Karpant išlaidas ar restruktūrizuojant įstaigas reikia nueiti ilgą kelią. Valstybės valdymo struktūra išties yra nepalanki krizės metu. Didesnė problema yra ne tai, kad viešajame sektoriuje ne taip ženkliai, kaip privačiame, sumažintos darbuotojų algos, o kad nevyksta struktūriniai pokyčiai. Jei valstybinėse institucijose, kaip versle, sumažinsime žmonėms algas 30 procentų, tai nieko gero neduos. Profesionalai pasitrauks ir pereis dirbti verslo įstaigose. Ar norime, kad Finansų ministerijai vadovautų prastas specialistas?

Esmė tokia - valstybės valdymo aparatas išsiplėtė ne pagal savo ekonomines galimybes. Yra skaičiai: valstybės valdymo išlaidos įskaitant "Sodrą" Lietuvoje sudaro apie 13 procentų bendrojo vidaus produkto, o Vokietijoje - 7 procentus. Mūsų valdymas - neefektyvus. Tad reikia ieškoti būdų, kaip su mažesnėmis sąnaudomis gyventojams suteikti kuo daugiau paslaugų.

Dar vienas dalykas - dabar yra pernelyg daug verslą kontroliuojančių įstaigų. Net 152. Būtina išlaisvinti verslininkus iš tų gniaužtų, atpalaiduoti jų energiją.

Gitanas NAUSĖDA, SEB banko prezidento patarėjas

Žvelgiant į Statistikos departamento pateiktus skaičius tiesa bus per vidurį. Aš negaliu pasakyti, kad valstybiniame sektoriuje nebuvo imtasi taupymo planų. Supraskime ir tai, kad valstybinėse ar biudžetinėse įmonėse algos nemokamos vokeliuose. Remiantis grubiais apskaičiavimais, versle algos slepiant mokesčius išmokamos ketvirtadalyje įmonių. O tai, kad darželiuose ar kitokiose įstaigose ne aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų alga viršija vidutinį statistinį rodiklį šalies mastu, tai jau priklauso nuo įstaigos vadovo gudrumo, sugebėjimo prisitaikyti.

Pavyzdžiui, sumažinama bazinė alga, tačiau padidinamas priedas prie algos už darbo stažą. Tad gauna tą patį, bet formaliai alga apkarpyta. Visgi nėra taip, kad valstybė nieko nedaro. Pernai verslo sektorius pademonstravo, kaip reikia taupyti, nors valstybiniame sektoriuje, be abejo, tokių drastiškų priemonių nėra imtasi. Visgi manau, kad kitąmet privačiame sektoriuje jau nebebus mažinamos algos.

Daug kas girdėjo, kad finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė isteriškai juokusis, kai pamatė įvairių ministerijų ambicijas dėl kitų metų asignavimų. Ten buvo neadekvačiai dideli skaičiai. Tačiau supraskime, kad tai tėra derybinė pozicija. Visada yra prašoma daugiau, nei išties reikia, nes skaičiai bet kuriuo atveju sumažinami.

Vytautas ŽUKAUSKAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Man kelia nuostabą tie skaičiai, kai ugdymo įstaigos būrelio vadovas gauna daugiau nei yra vidutinis mėnesinis darbo užmokestis privačiame sektoriuje. Bet supraskime, kad statistika neretai būna apgaulinga. Gali rasti duomenų, kurie ją paneigia. Visgi tai, kad palyginti su 2009 metais atotrūkis tarp algų valstybiniame ir privačiame sektoriuose padidėjo, kelia nusivylimą. Tie, kuriuos mes išlaikome, gauna daugiau už mus pačius.

Bet atkreipkime dėmesį į tai, kad panaikinus tas darbo vietas valstybės sektoriuje, kur uždirbama buvo mažiausiai, iškart algų vidurkis padidėja. Reikia atkreipti dėmesį į dinamiką, o ne į nuogus skaičius, žvelgti į darbo užmokesčio fondą. Mūsų žiniomis, per pastaruosius 2 metus privačiame sektoriuje jis sumažėjo 10,5 procento, o valstybiniame - 5,2 procento. Tad matome, kad valdininkai ir biudžetinių įstaigų darbuotojai gyvena tarsi kokioje oazėje. Algos yra padidinamos greičiausiai, o mažinamos - lėčiausiai.

Įvertinkime ir kitą aspektą: skaičiuojant vidutinį mėnesinį atlyginimą valstybės sektoriuje yra įtraukiami ir medikai, švietimo sistemos darbuotojai. O pastariesiems per 2 metus algos padidėjo 4,5 procento, tad jie ir "blogina" statistiką.

Dainius BUDRYS, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas

Na, jei algos biudžetinėse įstaigose kelia įtarimų, reikėtų pažiūrėti, ar žmogus nedirba pusantro etato. Bet kvalifikuota darbo jėga turi būti gerai apmokama. Šiaip juk valstybės sektoriuje gerokai algos sumažintos, Seime - net perpus. Aišku, kitas klausimas - valstybinės stambios įmonės. Ypač - energetikos srities, kur vadovų atlyginimai yra kosminiai.

O statistika, žinote, daug priklauso nuo šešėlinės ekonomikos lygio. Tai ir lemia, kad versle vidutinė alga mažesnė nei valstybiniame sektoriuje. Daug apie tai kalbėjome, nežinau, kodėl viskas vyksta pasyviai. Buvo numatyta dvejiems metams tuos mokesčius padidinti, bet dabar reikia verslui padėti, spręsime tą klausimą.