A. Kubilius: pradedame planavimą, kokias išlaidas kitąmet "kirpti"

Kitais metais planuojama dar mažinti biudžeto išlaidas, tačiau, kiek ir kokias, dar svarstoma, teigia premjeras Andrius Kubilius.

Ministras pirmininkas nesiima vertinti šiuo metu viešinčios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovės Katrionos Purfyld (Catriona Purfield) pareiškimų, kad Lietuvos ekonomika į prieškrizinį laikotarpį gali grįžti po 7 metų. Pasak A. Kubiliaus, TVF misija tokią išvadą daro remdamasi daugelio kitų pasaulio šalių, kurios išgyveno panašias krizes, išėjimo iš krizės statistikos rezultatais.

"Tai šiuo atžvilgiu, matyt, išties turime tai turėti omenyje. Gal tai nedaug paguostų, bet lygiai tokiais pat tempais iš šitos globalios krizės išeidinės ir mūsų kaimynai latviai, ir estai, daugelis kitų Europos valstybių, kur problemos, stebint tiek Graikiją, tiek pietines euro zonos valstybes, skirtingai nuo Lietuvos, tik didėja", - ketvirtadienio rytą "Žinių radijuje" kalbėjo Vyriausybės vadovas.

A. Kubiliui Lietuvos atsigavimo prognozė po 7 metų atrodo realistiška.

"Turime labai aiškiai matyti, kad ekonomikos atsigavimas ir gerėjantys BVP skaičiai, galbūt mažėsiantis nedarbas, nors kaip ir kitose šalyse tai užtruks šiek tiek ilgiau, dar neišsprendžia visų problemų, nes šalies finansuose yra susikaupę pakankamai dideli skirtumai tarp surenkamų pajamų į biudžetą ir didelių išlaidų. Dėl to auga skola, kuri turėtų slėgti visų mūsų sąžinę. Tai reiškia, kad šiandien gyvename savo anūkų ir vaikų sąskaita geriau negu, kad galėtume gyventi. Tai šie parametrai, tokie skaičiai, kaip šalies finansų subalansavimas, yra taip pat labai svarbūs, ir siekiant čia permainų, iš tiesų gali laikas užtrukti", - sakė ministras pirmininkas.

Vertindamas TVF ekspertų prognozes, kad kitais metais Lietuvos biudžeto deficitas sieks 5,5 proc., A. Kubilius prakalbo apie planus dar mažinti viešojo sektoriaus išlaidas.

"Jeigu nenorime, kad valstybės skola augtų nesustabdomai, kuri dabar jau siekia per 30 proc., jeigu nemažinsime skirtumo tarp savo šalies išlaidų ir pajamų, tai, be abejo, skola ir toliau augs, darysis vis pavojingiau, vis labiau mus slėgs mūsų pačių sąžinė. Todėl skirtumą tarp išlaidų, tai yra kiek skiriame pinigų atlyginimams ir kiek surenkame pajamų į biudžetą, reikia tikrai mažinti. Esame suplanavę jau 2012 metais tą skirtumą sumažinti iki 3 proc. nuo BVP, o tam kitais metais reikia sumažinti 5-5,5 proc. Šiandien tai yra 8 proc., skirtumas yra apie 8 mlrd. litų", - kalbėjo premjeras.

Pasiteiravus, kokias išlaidas kitąmet ketinama "kirpti", A. Kubilius nedetalizavo.

"Viską planuojame. Kaip tik dabar pradedame tą planavimą, nesiimčiau dar įvardinti. Mums labai svarbi ir TVF ekspertų nuomonė, ją galėtume vertinti kaip pagrįstą ir objektyvią, galėtume ja remdamiesi ieškoti susitarimo su socialiniais partneriais, tarp partijų", - komentavo A. Kubilius.

Siekdama įsivesti eurą 2014 metais Lietuva įsipareigojo valdžios sektoriaus deficitą kitąmet sumažinti nuo šiemet planuojamų 8,1 iki 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2012-aisiais - iki 3 proc. BVP.