20 proc. Lietuvos darbuotojų dirba lanksčiai, dar tiek pat norėtų tokios galimybės

Tokius rezultatus atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas dirbančių šalies gyventojų tyrimas dėl darbo grafiko lankstumo, teigiama pranešime spaudai.

„Lankstus darbo stilius suteikia daugiau pasitenkinimo darbuotojams savo darbo vieta, leidžia sutaupyti daugiau laiko, palaikyti teigiamą darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Dėl to darbuotojai geriau atlieka savo darbo užduotis, auga įmonės produktyvumas. Tiesa, aptardami lankstų darbo stilių, mes daugiausiai kalbame apie tuos informacijos vadybininkus, kurie daugiau nei 75 proc. savo darbo užduočių atlieka asmeninių ar nešiojamų kompiuterių bei planšečių pagalba.

Tokiems darbuotojams visame pasaulyje suteikiama daugiau lankstumo ir planavimo laisvės. Lietuvoje lankstus darbo stilius kol kas dar nėra labai paplitęs, tačiau neabejoju, kad dėl technologinės ir infrastruktūros pažangos vis daugiau įmonių atras tokio darbo privalumus ir suteiks savo darbuotojams daugiau planavimo laisvės“, – sako „Microsoft“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims Aleksandras Golod.

Dirbti lanksčiai galėtų daugiau darbuotojų

Lietuvoje 8 iš 10 darbuotojų dirba fiksuotoje vietoje pagal nustatytas darbo valandas, tačiau net ketvirtadalis iš jų pagal savo darbo pobūdį galėtų dirbti lanksčiai – dalį užduočių atlikti namuose, dirbti iki arba po oficialių darbo valandų.

„Priežastys, kodėl galintys dirbti lanksčiai darbuotojai to nedaro, daugiausiai yra susijusios su įsitikinimais – įmonės ir darbuotojai yra tvirtai įsikibę į savo fizines darbo vietas, jiems tiesiog trūksta informacijos kaip lankstus darbo stilius gali prisidėti prie veiklos efektyvumo ir asmeninės gerovės. Darbuotojai, dirbdami lanksčiai, gali lengviau derinti asmeninį gyvenimą ir darbo veiklą – pavyzdžiui, pasirinkti tinkamiausią laiką kelionei į darbą, kuomet gatvėse yra mažiausiai kamščių, slaugyti namuose sergančius vaikus, dirbti iš namų dėl sveikatos problemų“, – komentavo A. Golod.

37 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog lanksčiai dirbti jiems neleidžia nusistovėjusios įmonės tradicijos ir vidinė kultūra. Trečdalis Lietuvos darbuotojų sakė, jog darbas pastovioje vietoje nustatytu darbo laiku jiems patiems yra patogesnis. Dar 25 proc. tyrimo dalyvių kaip priežastį, kodėl nedirba lanksčiai, įvardijo ribotas technines ir technologines galimybes, o 20 proc. jų – neigiamą vadovybės požiūrį į dirbančius tokiu būdu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorės pavaduotoja Eglė Radišauskienė sako, kad darbo santykiuose labai svarbu, kad tiek darbuotojas, tiek darbdavys rastų geriausią bendradarbiavimo būdą, kurtų gerą tarpusavio santykį, tad lankstus požiūris į darbo sąlygas tam gali puikiai pasitarnauti.

„Žinoma, taip pat labai svarbu, kad darbo santykiuose būtų išlaikytas balansas su socialinėmis garantijomis, neprasilenkta su esminiais darbo teisės principais“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.

Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ personalo vadovės Živilės Valeišienės teigimu, dar visai neseniai jų įmonės darbuotojai nuotolinį darbą labiausiai vertino už galimybę geriau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Tuo metu šiais metais atlikta apklausa parodė, kad „Omnitel“ darbuotojams svarbiausia pasitikėjimas, įmonės vadovų požiūris į juos kaip atsakingas asmenybes, galinčias pasiekti rezultatų be nuolatinės priežiūros. Nuotolinis darbas sprendžia ir į darbo rinką žengiančios vadinamosios Y kartos poreikius ir taip gali padėti stiprinti jų motyvaciją bei įsitraukimą.

„Kokia sėkmės formulė? Pirmiausia, patys įmonių vadovai turi būti pasirengę „paleisti“ darbuotojus ir pateikti jiems aiškias užduotis, suformuluodami aiškų galutinį tikslą; be to, tai turi veikti visoje kompanijoje“, – pabrėžia Živilė Valeišienė.