Žvėrys kelyje - mirtinas pavojus

Briedžiai elgiasi neprognozuojamai

Verslininkas ir medžiotojas Algirdas Aušra labai daug laiko praleidžia vairuodamas automobilį ir paklaustas, ar teko kelyje susidurti su gyvūnais, patvirtino, kad yra buvę visko. "Dažnai keliauju Vokietijos keliais ir ten neteko matyti žvėrių. Greitkeliai yra saugiai aptverti ir panaš, kad įvykus susidūrimui su laukiniu gyvūnu tarnybos labai greitai sutvarko padėtį."

Lietuvoje automobilio numuštas šernas gali pragulėti ant kelio gana ilgą laiką, o smulkesnis gyvūnas, A. Aušros nuomone, gali pragulėti ant važiuojamosios kelio dangos ir visą savaitę.

Pašnekovas yra tikras, kad mūsų šalyje pagrindinis avarijų kaltininkas yra briedis.

- Susidūrimai su stirnomis paprastai nėra toie pavojingi ir skaudūs, - sako A. Aušra. - Susidūrimas su briedžiu - visai kas kita ir dažnai baigiasi tragiškai. Kadangi tai masyvus gyvūnas ir labai neprotingas. Nebijau šito žodžio. Briedis neturi priešų, jis nepratęs ko nors saugotis ir juda labai drąsiai ir neatsargiai. Jam nusispjauti ar jūs važiuojate keliu, ar nevažiuojate.

A. Aušra puikiai pamena, kad ir pačiam teko susidurti su briedžiu. Tai įvyko prie Vilhelmo kanalo. Netikėtai iššoko ir po ratais pateko, laimei, nedidelis briedis. Gerai, kad ir greitis nebuvo didelis. Bet to užteko, kad briedis žūtų vietoje, išdaužęs automobilio lempą ir apgadinęs bamperį ir mašinos apačią.

Pašnekovas prašo visų vairuotojų suprasti, kad, pamačius briedį arba stirną stovinčius šalia kelio, reikia būti pasiruošusiam bet kokiam netikėtumui.

- Kuo tu arčiau privažiuosi prie gyvūno, tuo daugiau tikimybės, kad jis tau šoks po automobiliu. Jeigu stirna iš toli pamato atvažiuojnatį automobilį, iš pradžių ji reaguoja ramiai; kuo tu labiau artėji prie jos, ji vis aktyviau trypia, isterikuoja ir paskutinę akimirką beveik garantuotai gali atsidurti skersai kelio.

Jeigu vairuorojas pamato šalikelėje stovintį briedį arba stirną, - pataria A. Aušra, - reikia iš karto mažinti greitį ir važiuoti, kiek tik įmanoma lėčiau.

Žvėrys keliuose visada pavojingi

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiasis specialistas gamtininkas Laimutis Budrys sako, kad pavojingiausias yra žvėrių rujos laikas - po du mėnesius rudenį ir pavasarį, kai žvėrys ieško poros. Žiemą žvėrių instinktai yra nuslopę, bet niekada negali žinoti, kada išgąsdintas ar pasiklydęs žvėris iššoks priešais automobilį.

Anot L.Budrio, žvėrys turi savo takus ir tais takais keliauja, nežiūrėdami į kelio ženklus. Žmogui reikia saugotis pačiam.

SUSITRAUKĖ. Šiokia tokia vairuotojų paguoda - didžiausią pavojų keliančių šernų gretos susitraukė iki minimumo. Eltos nuotr.

- Paprasčiausia priemonė - įrengti prie kelių apsaugines tvoras. Tvoros šimtu procentų negelbsti. Pirmas dalykas, stambiesiems žvėrims - elniams, briedžiams, šernams - tvoros nėra neįveikiama kliūtis.

Jei žvėris pabaidytas ar rujos metu yra numatęs tvorą įveikti, įsibėgėjęs ją peršoka arba sutrauko.

Tvoros negali būti ištisinės. Instinkto vedamas gyvūnas eina palei tą tvorą, kol randa vartelius išlįsti, - aiškino L.Budrys. O tada pasekmės priklauso nuo to, pasitaikys ar nepasitaikys tuo metu važiuojantis automobilis.

Vis dėlto kelių atitvėrimas naudingas.

Kita priemonė, stabdanti stambiuosius žvėris išpulti į kelią, - požeminės perėjos. "Autostradoje Kaunas-Klaipėda požeminė perėja stambesniems gyvūnams įrengta, bet patirtis rodo, kad šie dažnai perėjų vengia.

Perėjomis daugiausia vaikšto varliagyviai ir smulkesnieji žinduoliai. To tikėtis ir buvo galima. Gyvūnas, kuris gyvena ant žemės, nesikasa urvų, savo noru į vamzdį nelįs", - teigia gamtininkas.

Efektyviausia apsauga, anot L.Budrio, yra medžiais apsodinti, iš abiejų pusių tvora aptverti antžeminiai keliai - žaliosios juostos. Jos neturi skirtis nuo natūralaus kraštovaizdžio, esančio vienoje ir kitoje kelio pusėje.

- Lietuvoje antžeminių perėjų gyvūnams neturime, bet jų yra Skandinavijoje, kitose Europos šalyse. Manau, ateina laikas, kad ten, kur gyvūnų tankumas didžiausias, transporto srautas intensyviausias, bent viena antžeminė perėja bus įrengta, - tikisi specialistas.

Važiuokime greičiu, kuris yra leidžiamas.

Nidoje gyvenantis verslininkas, Neringos tarybos narys Arūnas Burkšas labai dažnai vyksta iš Neringos į Klaipėdą ir atgal. Kaip pats sako, vairuodamas turėjo ne vieną pavojingą nuotykį.

- Turėjau ne vieną įvykį, ačiū Dievui, ne tragiškai pasibaigusį. Ne vienas žvėrelis yra nukentėjęs. Žalų visokiausių patirta.Tačiau kuo tolyn, tuo daugiau žmogus turi patirties. Ir kuo daugiau metų turiu, tuo skaičiukai ant spidometro mažėja.

Kokia bebūtų gerumo mašina, žvėriui iššokus į važiuojamają kelio dalį, bet kuris greitis yra per didelis, įsitikinęs A. Burkšas.

- Neringos kelyje net ir 80-90 kilometrų per valandą greitis yra per didelis. Būtina važiuoti tokiu greičiu, kuris konkrečioje vietoje yra leidžiamas. Tamsiu paros metu, kai blogas matomumas, švintant, temstant, kai yra šlapia, visur gali tykoti mirtini pavojai, - patirtimi dalijasi pašnekovas.

Neringos kelyje tragiškų susidūrimų su žvėrimis yra nutikę ne vienas. Kai kurie pareikalavo žmonių gyvybių.

- Mano praktikoje buvo ne viena situacija, kai vos pavyko išvengti susidūrimo su šernais.

Arūnas nepamiršo, kaip kartą prieš pat jo vairuojamą automobilį yra iššokęs briedis. Nuo apaugusių kopų krašto briedis pašoko į viršų kokius du metrus ir peršoko kelią. Visa tai užtruko gal 2-3 sekundes, atstumas iki galingo gyvūno buvo viso labo keli metrai.

- Mano bičiulis neseniai parodė vaizdo įrašą. Šį pavasarį, gegužės mėnesį, vos tik sutemus iš Nidos jis kartu su žmona važiavo Klaipėdos link. Netikėtai į kelią įšoko du briedžiai. Koks buvo staigus stabdymas ir stabdžių cypimas! Laimei, viskas baigėsi sėkmingai, - pasakoja A. Burkšas.

- Svarbiausia pradėjau protingiau važinėti Neringos keliu. Anksčiau šiame kelyje lakstydavau, o dabar vakare ramiai grįžtu iš Klaipėdos. Kai mane lenkia kiti automobiliai, lėkdami 130-140 kilometrų per valandą greičiu, apie kiekvieną pagalvoju, kad tai yra potencialūs donorai.

Kaip teigia A. Burkšas, neaišku, nuo ko tai priklauso: ar nuo slėgio, ar nuo oro, bet vieną vakarą jis nepatingėjo ir ant kelio suskaičiavo 25 stirnas. O jos šoka į kelią be jokio proto ir įspėjimo.

Gąsdina didelė kaina

Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas Laurynas Slapšys paviešino informaciją, kad iki 2017 m. įrengta apie 700 kilometrų tinklo tvorų, saugančių kelius nuo laukinių gyvūnų, 14 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 5 požeminės perėjos smulkiems gyvūnams ir 11 - varliagyviams.

Žaliųjų tiltų neįrengta nė vieno. Priežastys - didelė kaina ir didelis žemės plotas, kurį visuomenės poreikiams tektų paimti iš žemės valdytojų, o tai sukeltų visuomenės pasipriešinimą. Vieno žaliojo tilto įrengimo (50 m pločio) preliminari kaina - apie 3,5 mln. eurų.