Žmonės kyla į kovą prieš taršos mokestį

Nepatenkintųjų skaičius sparčiai auga

Šalies valdžia, nusprendusi įvesti „Transporto priemonių taršos mokestį“, internete jau pakrikštytu „Gretos mokesčiu“ (aliuzija į nepilnametę, psichologinių sutrikimų turinčią kovotoją už ekologiją Gretą Tunberg (Thunberg) iš Švedijos), vėl padalino Lietuvą į dvi dalis. Už taršos mokestį ir prieš.

Mokestis būtų pradėtas taikyti toms dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kurių CO2 išmetimai viršytų 115 g/km. Dujas arba benziną naudojančių automobilių savininkai turėtų krapštyti pinigines, jeigu jų automobilių išmetimai viršytų 130 g/km. Augant taršai, atitinkamai didėtų ir mokesčio suma.

VĮ „Regitra“ duomenimis, maždaug pusė Lietuvoje parduodamų naujų, ekologiškai švaresnių ir į mokesčio ribas galimai nepatenkančių, automobilių per kelis mėnesius sėkmingai iškeliauja į užsienį. Iš šalyje registruotų maždaug 1,5 mln. lengvųjų automobilių didžiąją dalį vis dar sudaro dyzelinu varomi modeliai, o bendras Lietuvos automobilių parko amžiaus vidurkis siekia apie 15 metų. Kitaip sakant, absoliuti dauguma naudotų automobilių pirkėjų tampa potencialiais naujojo mokesčio mokėtojais.

Ne prabanga, o būtinumas

Būtent į tai prieš naujojo mokesčio įvedimą nukreiptoje peticijoje, kurią straipsnio rengimo dieną jau buvo pasirašę daugiau kaip 48 tūkst. šalies piliečių, bandė atkreipti dėmesį jos autorius V.Kazlauskas.

„Vilniuje gyvenantys ponai nesupranta skurdžių rajonų realijų - miesteliuose daug kur nevažinėja viešasis transportas, apie kaimus nėra net ką kalbėti. ...Pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl būtinumo nuvažiuoti iš taško A į tašką B.

Gydymo centrai tik didesniuose miestuose, darbai - taip pat. O jei dar žmonės nori apsipirkti? Juk Lietuva sensta ir negali penkiasdešimtmečiai ar pensininkai rankose nešti sunkių krovinių per visą miestą.

...mokestis neišgelbės nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar „Audi“, kuriuos eksploatuos iki paskutinio variklio atodūsio, nes neįpirks iš užsienio vežamų pabrangusių, bet galbūt jau mažiau taršių mašinų,“ - rašo peticijos autorius V.Kazlauskas.

Į visuomenės nuomonę bus atsižvelgta?

Justas Jaskonis, aplinkos ministro patarėjas komunikacijai, patvirtino, kad šiuo metu projektas dar yra derinamas, svarstomos ir kitos alternatyvos.

„Nuoroda į jį yra patalpinta ministerijos puslapyje, tad ne tik ekspertai, bet ir nevyriausybinės organizacijos ar piliečiai gali teikti pasiūlymus ir pastabas, į kurias tikrai bus atsižvelgta“, - žadėjo ministerijos atstovas, patikslinęs, kad viešas aptarimas tęsis maždaug iki šios savaitės vidurio.

J.Jaskonis neslėpė, kad pastabų pradinis projekto variantas sulaukia ypač daug, tad labai tikėtina, jog jis bus peržiūrimas numatant įvairias lengvatas. Vėliau, pasak pašnekovo, įstatymo projektas bus atiduotas vertinti Vyriausybei ir tik šiai pritarus keliaus tvirtinimui į Seimą. Priimti ar ne automobilių apmokestinimą numatantį įstatymą Seimo nariai, į kuriuos orientuota ir sparčiai pildoma peticija, greičiausiai spręs lapkričio mėnesį kartu svarstydami ir kitų metų šalies biudžeto klausimą.

Taršą lemia degalų kiekis

Saugirdas Pukalskas, VGTU Automobilių transporto katedros vedėjas patikslino, kad automobilio išmetamo CO2 kiekį tiesiogiai lemia degalų sąnaudos.

„Kuo variklis didesnis, tuo daugiau jis naudos degalų ir tuo labiau terš aplinką. Iki 115 g/km siekiantį CO2 kiekį išskirs tik patys mažiausi arba hibridiniai modeliai. Likusių automobilių tarša bus didesnė“, - teigė specialistas.

Dyzeliniai automobiliai, ypač - senesni, pašnekovo teigimu, stipriau už benzininius teršia aplinką smulkiosiomis dalelėmis, todėl jiems ir numatomi didesni mokesčiai. Sutikdamas, kad vilkikai ir sunkvežimiai išmeta keletą kartų daugiau teršalų negu apmokestinti planuojamas lengvasis transportas, S.Pukalskas išsakė prielaidą, jog šioje srityje sunkiau rasti alternatyvų. „Elektrinis ar hibridinis krovininis transportas, ypač kalbant apie didelius atstumus, nebūtų efektyvus. Realesnis yra gamtinių dujų, kaip degalų naudojimas, tačiau pokyčiams reikia atitinkamų valdžios sprendimų“, - sakė pašnekovas.

Pasak jo, sprendžiant tokius, didžiajai visuomenės daliai aktualius, klausimus, kaip transportas ir susisiekimas, tikslingiau būtų ieškoti kitų variantų, bet valdžia pasirinko paprasčiausią - apmokestinimą.

„Daugelis pasaulio šalių eina link to, tad ir mūsų valdžia nusprendė, kad įvedamas naujas mokestis paskatins žmones rinktis švaresnį transportą. Visgi labiau panašu, kad dalis visuomenės tiesiog turės atsisakyti automobilių, nors alternatyvų - naujų dviračių takų ar efektyvesnio viešojo transporto - jiems niekas nesiūlo. Netgi priešingai - plėsdama ir gerindama visam, o ne tik viešajam transportui skirtas gatves, valdžia tarsi pati ragina žmones daugiau ir dažniau naudotis automobiliais. Taip, tarsi rūpinantis visuomene, miestuose faktiškai skatinamos oro taršą užtikrinančios automobilių spūstys,“ - situaciją įvertino pašnekovas.

Seimo narys Mindaugas Puidokas apie tai, kad pasirašė peticiją ir ragins kolegas nepritarti naujajam mokesčiui paskelbė viešai - savo paskyroje socialiniame tinkle.

„Nors nebesu partijos narys, tačiau pritariu visoms geroms ir teigiamoms iniciatyvoms. Deja, bet siūlomas naujasis mokestis nėra toks. Jis – chaotiškas ir neišbaigtas, o siūloma formulė – neteisinga“, - „Vakaro žinioms“ sakė politikas, akcentavęs, kad toks mokestis niekaip nesiderina prie prezidento Gitano Nausėdos ir premjero Sauliaus Skvernelio norimos kurti Gerovės valstybės.

Pasak jo, pabandžius paskaičiuoti įvairius variantus, buvo pastebėta, kad net perkant vidutinį automobilį papildomai tektų sumokėti apie 140 eurų.

„Nelogiška skriausti ir taip mažai turinčius. Regionuose visi pamiršo, kaip atrodo viešasis transportas, tad asmeninis automobilis yra būtinybė. Kai žmonės liks be automobilių, jie nepasieks ligoninių, darbų, nenuveš vaikų į mokyklas. Jeigu jau norima kažką apmokestinti, orientuotis reiktų į prabangių ir galingų automobilių savininkus“, - siūlė Seimo narys.

Naująją iniciatyvą įvertinęs kaip „menamą pagalbą“ ir bandymą, prisidengiant naujausiomis madomis įteisinti dar vieną mokestį, jis atkreipė dėmesį į tai, kad galvojant apie klimato pokyčių stabdymą
reiktų nustoti niokoti Lietuvos gamtą ir beatodairiškai kirsti medžius tiek giriose, tiek miestų parkuose.

Seno, taršaus transporto problemą, pašnekovo teigimu, žymiai efektyviau išspręstų auganti ekonomika ir stabilus uždarbis.

„Daugumai gyventojų rūpi juos supanti gamta, tačiau ne visi turi finansinių galimybių būti ekologiškais – valgyti sveikesnį maistą, pirkti „žalius“ automobilius ir t.t. Jeigu žmogus gyvena ties skurdo
riba, tai bet kokie papildomai mokesčiai juos dar labiau nuskurdins. Valdžia pirma turėtų pasirūpinti ekonomikos augimu ir oriais atlyginimais, o tada daugelis klausimų išsispręstų savaime“, - teigė  M.Puidokas.