Tad nors ir nedrąsiai, tačiau miesto valdžios atstovai jau pradeda šnekėti, kad norint paskatinti atsisakyti asmeninių automobilių gali tekti sugrįžti prie viešojo transporto dotavimo, kuris leistų sumažinti autobusų bilietų kainas.
Ką rodo skaičiai?
Autobusais iki šiol naudojęsis klaipėdietis Tadas, kasryt su savo žmona iš pietinės miesto dalies važiuojantis į centre esančias darbovietes, paskaičiavo, kad išaugus viešojo transporto bilietų kainoms pigiau išeina važiuoti automobiliu.
"Kitą mėnesį planuoju nebepildyti mėnesinio elektroninio bilieto. Nuo Naujųjų metų internetu pildant savo ir žmonos bilietą išlaidos siekia beveik 40 eurų. Už tą pačią sumą dabartinėmis kainomis į savo automobilį galiu įpilti 45 litrus dyzelinio kuro, su kuriuo galiu mieste nuvažiuoti, apytiksliai skaičiuojant, 600 kilometrų, - skaičiavo Tadas. - Bendras kelionės iš darbo ir atgal atstumas siekia apie 20 kilometrų. Vadinasi, jei 20 darbo dienų per mėnesį nuvažiuosiu po 20 kilometrų, sunaudosiu kuro 400 kilometrų ir dar liks 200 kilometrų papildomoms kelionėms į parduotuves ir panašiai."
Žinoma, dirbant centre dar reikėtų pridėti ir išlaidas automobilio stovėjimui, bet niekam ne paslaptis, kad neretas šią sistemą pergudrauja ir automobilį palieka už mokamos zonos ribų arba vietų ieško nemokamose prekybos centrų aikštelėse. Tado atveju darbdavys, kaip ir nemaža dalis centre ar senamiestyje veikiančių bendrovių, darbuotojams yra parūpinęs leidimą statyti automobilį, tad šios išlaidos atkrenta.
Beveik panaši situacija ir važiuojant ne tokiu ekonomišku benzininiu automobiliu. Tai rodo šalia Klaipėdos gyvenančio, bet į uostamiesčio viešąjį transportą integruotu priemiestiniu maršrutu besinaudojančio Sigito, kuris irgi kartu su žmona dirba uostamiesčio centre, pavyzdys.
"Mieste mūsų automobilis 100 kilometrų sunaudoja apie 9 litrus benzino. Nuo darbo iki namų ir atgal - apie 20 kilometrų. Taigi, per mėnesį susidaro apie 400 kilometrų, kurie pagal dabartines benzino kainas atsieina apie 36 eurus. Turiu metinį darbo dienų bilietą, kuris mėnesiui atsieina 16,25 euro. Žmona perka kas mėnesį už 19,5 euro. Taigi, suma - tie patys 36 eurai be 25 centų. Kai sūnui šiemet sukaks 7 metai ir reikės jau pirkti kad ir tik kelis eurus kainuojantį bilietą, ekonomine prasme viešasis transportas netgi pralaimės. Lieka tik ekologinis aspektas ir tai, kad pasivaikščioti žymiai sveikiau nei iškart sėsti į automobilį", - dėstė pašnekovas, taip pat iš darbdavio gavęs leidimą automobiliui statyti.
Žinia apie augančias važiavimo viešuoju transportu kainas jau sukėlė ir nemažos dalies klaipėdiečių pasipiktinimą.
"Tuomet jau teks prisiminti vairavimą ir pirkti mašiną. Visai nebeapsimokės važinėti viešuoju transportu", - skundėsi portale VE.lt skaitytojas po naujiena apie dar tik tuomet planuotus bilietų kainų pokyčius.
"Nesuprantu! Prieš kelias savaites šaukė, kad reikia riboti asmeninių automobilių eismą mieste, o dabar kelia važivimo viešuoju transportu pravažiavimo kainas. Kuras pinga, tad aišku, kad bus pigiau važiuoti su šeima nuosavu automobiliu į miestą. Viskas daroma atbulomis rankomis", - porino kitas internautas.
Mažėja važiuojančių gyventojų
Ar įmanoma bent kainos atžvilgiu viešąjį transportą padaryti patrauklesnį, klausėme VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" direktoriaus Gintaro Neniškio. Anot jo, remiantis tyrimais, žmonėms kaina nėra pagrindinis prioritetas. Kur kas svarbiau gerai išvystyti maršrutai ir greit pasiekiamos viešojo transporto sustojimo vietos, tačiau kelti kainas esą niekam nėra malonu.
G. Neniškis nesiima vertinti, ar miesto valdžia galėtų apsispręsti dėl dotacijų grąžinimo viešajam transportui, tačiau pripažįsta, jog svarstant dėl didesnių važiavimo kainų tokių minčių politikams buvo kilę - dotacijos būtų leidusios nekeisti bilietų kainų.
"Savivaldybė vykdo daug įvairių projektų, tad pinigų, kurie galėtų būti skiriami viešajam transportui, šiemet nebuvo numatyta", - aiškino G. Neniškis.
Uostamiesčio transportininkai dotacijų pavidalu iš Savivaldybės negauna nė cento jau 5 metus.
G. Neniškis nemano, kad keleiviai dėl esą nedaug pakilusių bilietų kainų masiškai persės į automobilius. Nors 2015 m. įstaigos veiklos ataskaita dar neparuošta, kai kurios tendencijos išlieka panašios. Prisimindamas 2014 m. G. Neniškis pažymėjo tris išskirtines sritis, kur labiausiai pasijuto pokyčiai.
Viešuoju transportu pastaraisiais metais pradėjo važiuoti žymiai mažiau 10-20 metų amžiaus keleivių. Tai lėmė mažėjantis gyventojų skaičius ir dar labiau sumažėjęs studentų skaičius.
"Peržiūrėję Statistikos departamento duomenis pastebėjome, kad gyventojų skaičius nuo 10 iki 20 metų sumažėjo tūkstančiu. Antras dalykas - Klaipėdos universitetas, turėjęs įspūdingą 6,5 tūkstančio studentų skaičių, jų dabar turi tik beveik 3 tūkstančius. Kolegijos savo studentų skaičių išlaiko panašų", - sako G. Neniškis.
Visgi viešuoju transportu 2014 m. aktyviau pradėjo naudotis pensininkai, o labiausiai džiugino tai, kad į autobusus persėdo dirbantys asmenys (turintys vadinamąjį darbo dienų mėnesinį bilietą). Nors 2014 m. autobusus žmonės rinkosi dėl uždarytos Pilies gatvės, panaši tendencija išliko ir pernai.
"Keliant kainas patys šnekamės su žmonėmis ir aiškiname, kodėl kainos kyla - kartu su kylančiu minimaliu mėnesio atlyginimu didėja ir vidutinės vairuotojų algos, auga kitos išlaidos. Visgi kainos pokytis nėra toks žymus - elektroninio kartinio bilieto kaina nesikeičia, o popieriniai bilietai brangsta, nes skatiname žmones naudotis modernesniu elektroniniu bilietu, taip pat neapsunkinti vairuotojų, kurie, užuot maksimaliai saugiai ir laiku važiavę, dar turi parduoti bilietus, suskaičiuoti grąžą", - sako G. Neniškis.
Dėl 2017 m. bilietų kainų bus sprendžiama po 9 mėnesių, kai aiškiai bus matomos kuro kainos pokyčio, keleivių skaičiaus ir kitos tendencijos. Neatmetama, kad bilietai gali net pigti, nes kuro kaina, panašu, gali dar mažėti.
Dotuoti įmanoma?
Vienas iš darnaus judumo ideologų, Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas primena, jog pernai ir anksčiau viešojo transporto važiavimo kainos ne tik kad nekilo, bet ir mažėjo. Objektyvus veiksnys - naujos valiutos įvedimas (kad nereikėtų "kapeikinėtis"). Be to, miesto neremiamas viešasis transportas iki šiol sugebėjo išlaikyti vienas mažiausių viešojo transporto bilietų kainų tarp šalies didmiesčių.
"Klaipėda yra vienintelis miestas ne tik Lietuvoje, bet, ko gero, ir Europoje, kurio viešasis transportas nėra dotuojamas. Čia buvo laikomasi principo, kad už vežimą turi mokėti tas, kuris paslauga naudojasi, o ne pėstysis ar dviratininkas", - aiškina vicemeras.
Visgi esant dabartiniam fonui A. Šulcas jau neatmeta finansinių injekcijų į viešąjį transportą galimybės.
"Darnaus judumo metai numatyti būtent diskusijoms, kaip pasieksime europinius tikslus pereiti prie netaršaus transporto. Tam yra daugybė priemonių - zonų be automobilių kūrimas, geresnių sąlygų sudarymas pėstiesiems ir dviratininkams, skatinamas pasirinkti viešąjį transportą. Pastarajai priemonei įgyvendinti yra nemažai variantų, tad tikrai neatmetame galimybės, kad galėtume grįžti prie dotavimo. Be to, reikėtų šnekėti ir su darbdaviais. Juk kai kurie jų finansiškai skatina mesti rūkyti, tad taip pat galėtų skatinti persėsti ir į viešąjį transportą", - svarstė A. Šulcas.
Be to, viešojo transporto lengvatas būtų galima teikti biudžetinių įstaigų darbuotojams. Anot vicemero, tokia praktika taikoma daugelyje Vakarų Europos miestų, kadangi iš biudžeto gaunamus atlyginimus darbuotojai vis tiek išleidžia viešajam transportui.
Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus taip pat tvirtino, kad bilietai "brangsta minimaliai". Tad ieškoma kitų būdu viešąjį transportą padaryti patrauklesnį ir patogesnį.
"Viena matomiausių priemonių - viešajam transportui skirtos A juostos pažymėjimas. Dabar atkarpoje nuo prekybos centro BIG iki Lietuvininkų aikštės esanti juosta sukuria privilegiją autobusams, kas leidžia važiuoti greičiau nei savo automobiliu. Šiemet planuojame pabaigti šios trasos žymėjimą, tad juosta atsiras nuo Kauno gatvės ir Taikos prospektu sankryžos iki "Avitelos" parduotuvės, kur dabar užstringa ekspresai", - tvirtino vedėjas.
Be to, siekiama sukurti patrauklesnį viešojo transporto įvaizdį - jie perdažomi, pakeistas pranešėjas, perkami nauji autobusai.
Informacija
2013 m. Estijos sostinė Talinas save išgarsino kaip pirmąją Europos Sąjungos sostinę, savo gyventojams leidusią nemokamai keliauti miesto viešuoju transportu. Trečius metus veikianti sistema, panašu, 430 tūkst. Talino gyventojų netenkina. Pirmaisiais metais vietos gyventojai skundėsi, jog pasijuto labiau išvaryti nei pakviesti naudotis viešuoju transportu. Pasirodo, jog labiausiai nemokamos kelionės nudžiugino asocialius asmenis ir kitas visuomenės grupes, su kuriais kartu nėra malonu keliauti. Panašias išvadas pateikė ir estišką viešojo transporto modelį nagrinėję Švedijos karališkojo technologijos instituto mokslininkai. Pasirodo, jog viešuoju transportu po poros metus Taline pradėjo naudotis tik 1,2 proc. daugiau keleivių.
Važiavimo viešuoju transportu kaina kituose miestuose
Šiuo metu kituose Lietuvos didmiesčiuose neretai nuostolingai veikiančioms autobusų ir troleibusų įmonėms skiriamos savivaldybių piniginės dotacijos.
Klaipėda Vilnius Kaunas Panevėžys
Autobuse parduodamas bilietas 0,8 1.00 0,7 0,64
Kioske perkamas bilietas 0,7 - - 0,52
Vienkartinis elektroninis bilietas 0,5-0,52 0,32-0,46 0,58
Mėnesinis elektroninis bilietas 27 28,96 24,33 27,8
Mėnesinis elektroninis darbo dienų bilietas 19,5-21 26,07 21,72 19,69
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą