Vandeniliu varomų automobilių idėja nemiršta

Japonijoje į vandenilį, kaip ateities transporto kurą, žiūrima globaliai. Trys didžiausi šios šalies gamintojai planuoja padėti kompensuoti dalį vandenilio degalinių veiklos išlaidų. "Toyota Motor Corp.", "Nissan Motor Co." bei "Honda Motor Co." ketina padengti mažiausiai trečdalį lėšų, reikalingų tokių degalinių operatoriams bei struktūros vystytojams.

"Vandenilio visuomenė"

Bendrame pareiškime trijulė teigia, kad bendra parama vienai degalinei sieks 11 milijonų jenų, arba 89 400 dolerių. Planuojama, kad ši finansavimo programa pradės veikti maždaug 2020 metais ir iš viso minėtiems trims gamintojams kainuos 40,6-48,8 mln. dolerių.

Japonijos vyriausybė irgi skatina vandenilio degalinių kūrimą. Jos planuose - vandenilio tiekimo infrastruktūros kūrimas, be to, valdžia irgi kompensuos dalį vandenilio degalinių išlaidų.

TOKIJUJE išbandyti vandeniliu varomi autobusai.

Šalies premjeras Šinzo Abė (Shinzo Abe) net pareiškė, jog japonai sukurs "vandenilio visuomenę". Siekiama, kad vandenilio energija būtų naudojama ne tik transporto srityje, bet ir tiekiama į namus bei visuomeninius pastatus.

Vietos ekspertai prognozuoja, kad 2025 metais automobiliuose naudojamo vandenilio rinka bus vertinama beveik 813 milijonų dolerių - palyginti su dabartiniais 3,3 mln. dolerių.

"Mirai" reiškia "ateitį"

Šalies planai priklauso nuo automobilių gamintojų planų, ir atvirkščiai. Tai - lyg uždaras ratas. Tad ne veltui toks koncernas kaip "Toyota", matydamas vyriausybės požiūrį, nebijo investuoti į vandeniliu (arba vadinamaisiais kuro elementais) varomų modelių kūrimą.

Neseniai šis koncernas supažindino su naujuoju "Mirai" modeliu. Pavadinimas tikrai simbolinis - šis žodis lietuviškai reiškia "ateitis". Šis sedanas vienu vandenilio talpyklų pripildymu gali įveikti 502 kilometrus, o kuro sąnaudos 100 km kelio siekia 3,5 litro - tai geriausias rodiklis tarp, pavyzdžiui, JAV rinkoje parduodamų modelių, įskaitant ir garsųjį hibridą "Toyota Prius".

"TOYOTA MIRAI"

Kuro elementai, vandenilį paverčiantys elektros energija ir garais, leidžia pasiekti tokią pačią dinamiką, kokia pasižymi ir įprasti vidaus degimo varikliai. Maksimali galia - 155 AG, 100 km greitis pasiekiamas per 9 sek.

Japonai planavo kasmet parduoti po 400 nuline tarša (skirtingai nuo to paties "Prius") pasižyminčių "Mirai" egzempliorių, tačiau jau vien per pirmąjį mėnesį gauta 1,5 tūkst. užsakymų - net nepaisant to, kad vandeniliu varomiems modeliams būtina infrastruktūra kol kas, švelniai pasakius, yra minimali.

"Toyota" pati ėmėsi taisyti padėtį ir šioje srityje - japonai į naujai įkurtą kompaniją "FirstElement Fuel Inc.", ketinančią Kalifornijos valstijoje įrengti 19 vandenilio degalinių, investavo 7,3 mln. dolerių.

Prekyba "Mirai" modeliu JAV bus pradėta paskutinį šių metų ketvirtį, numatyta kaina - nuo 58 325 dolerių. Japonijoje "Ateitis" parduodama jau nuo 2014-ųjų gruodžio, ir jos pirmuoju savininku ten tapo premjeras Š. Abė.

Neišsiverčia be japonų

Panašu, ateitį vandenilyje įžvelgia ir vokiečiai. BMW pranešė pradėjusi kurti savo pirmąjį kuro elementais varomą automobilį. Tiesa, bandomasis 7-osios serijos modelis buvo sukurtas dar 2005 metais, tačiau dabar kalbama apie serijinį modelį. Tikimasi, kad rinkoje jis pasirodys 2020 metais. Vis dėlto bavarų koncernas be šios srities pionierių - "Toyota" inžinierių neapsieis: būtent japonai bus pagrindiniai BMW pagalbininkai.

"Techniškai mes jau esame pasirengę paleisti tokią mašiną į kelius, tačiau ji dar bus per brangi. Tad tokią technologiją paversti realybe reikės ne tik mūsų pastangų. Tai - ir visuomenės reikalas", - pareiškė BMW atstovai.

Jų prognozėmis, vandeniliu varomų modelių populiarumas išaugs 2025-2030 metais, ir, tikimasi, iki to laiko infrastruktūra bus išplėtota pakankamai. Pirmieji žingsniai Vokietijoje žengiami jau dabar - Miunchene atidaryta pirma degalinė, leidžianti vandeniliu varomus automobilius energijos šaltinio pripildyti iš dviejų skirtingų saugyklų.

VANDENILINIS autobusas gali būti naudojamas kaip energijos šaltinis kitiems objektams.

Unikali degalinė turi dvi vandenilio saugojimo technologijas. Viena jų, CGH2 (Compressed Gaseous Hydrogen), vandenilį leidžia laikyti specialiuose iš ypatingai tvirtų medžiagų pagamintuose trijų sluoksnių struktūrą turinčiuose balionuose su 700 barelių slėgiu.

Antroji technologija, pavadinta CCH2 (Cryo-Compressed Hydrogen), leidžia vandenilį saugoti dujų būsenos, 350 barelių slėgyje žemoje temperatūroje. Tokios būsenos vandenilio į automobilį telpa 50 proc. daugiau, o galima rida su tokiu kiekiu padidėja pusantro karto.

Bando autobusą

Agentūros "Bloomberg" prognozėmis, 2018 metais pasaulyje vandeniliu varomų automobilių bus 8 400. Šiuo metu jų skaičiuojama 1 275 vienetai.

Rinką ateityje neabejotinai papildys ir visuomeninis kuro elementus naudojantis transportas. Pirmus žingsnius šiame take mina taip pat "Toyota", kartu su savo komercinio transporto padaliniu "Hino" Tokijuje praėjusią savaitę išbandžiusi pirmuosius kelis miesto autobusus, varomus vandeniliu.

Dabar bus sprendžiama, ar jie tinkami tokiam darbui. Bandomieji modeliai - nedideli autobusai, aptarnaujantys ne itin daug apkrautus maršrutus. Technologija - analogiška naudojamai "Mirai" modelyje. Aštuoniuose bakuose laikomas vandenilis patenka į du kuro elementus, kur, sureagavęs su deguonimi, virsta elektros energija, tiekiama varikliams. Vienintelis į aplinką išmetamas produktas, kaip ir kituose "vandeniliomobiliuose" - paprastas vanduo.

Beje, pažymėta ir gana neįprasta galima tokių autobusų nauda - žemės drebėjimo ir elektros energijos tiekimo sutrikimo atvejais toks transportas gali būti naudojamas kaip energijos šaltinis ligoninėms, slėptuvėms ir pan.

BEJE

Elonas Maskas (Elon Musk), elektromobilius gaminančios kompanijos "Tesla Motors" įkūrėjas ir vadovas, vandeniliu varomus modelius yra pavadinęs "protiškai atsilikusiais".