Vairuotojai nori daugiau druskos keliuose

Nepaliaujamai augant transporto srautams, net 85 procentai apklaustųjų pasisako už tolesnes investicijas į valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą.

Palankiai apklausos dalyviai atsiliepė apie kelių ženklinimo darbus – juos teigiamai vertina apie 60 proc. respondentų. Didžioji dalis jų taip pat patenkinti tinklo tvorų nuo lauko gyvūnų įrengimais, žvyrkelių taisymu bei tiltų ir viadukų būkle.

Tuo tarpu kelių defektai, neasfaltuojami žvyrkeliai, kelių priežiūra žiemą, nepakankamas dėmesys pėsčiųjų ir dviračių takams sulaukė daugiausiai kritikos.

Nors absoliuti dauguma respondentų sutinka, jog investuoti į valstybinių kelių infrastruktūrą būtina, tačiau patys pasirengę finansiškai prisidėti prie situacijos Lietuvos keliuose gerinimo jaučiasi vos apie 20 proc. apklaustųjų.

Vertindami Europos Sąjungos lėšų, skirtų kelių infrastruktūrai gerinti, naudą, apie 80 proc. respondentų nurodė ją pirmiausia pastebintys važiuodami magistraliniais keliais, kurie tinkamai prižiūrimi tiek vasaros (apie 80 proc. apklaustųjų), tiek žiemos sąlygomis (apie 60 proc. respondentų).

Krašto kelių situacija sulaukė nuosaikių vertinimų, tačiau beveik pusė apklaustųjų mano, jog rajoninių kelių infrastruktūros plėtrai dėmesio skiriama nepakankamai, ypač žiemos metu.

Vienareikšmišku kelių infrastruktūros gerinimo prioritetu respondentai išskyrė kelių barstymą ir valymą žiemos metu. Taip pat daugiau lėšų ir dėmesio reikalaujama skirti žvyrkeliams asfaltuoti ir jau asfaltuotų kelių išdaužoms bei plyšiams taisyti; taip pat kelių apšvietimui.

Palankiai respondentai įvertino vandens nuvedimo nuo kelių sistemų situaciją, poilsinių aikštelių priežiūrą, krūmų pakelėse kirtimą ir žolės nušienavimą.

Dauguma respondentų teigia, kad dažniausiai incidentus kelyje lemia tokie techniniai trūkumai kaip netinkamose vietose ar nepakankamai gausiai įrengtos eismo saugumą užtikrinančios priemonės bei greitį mažinantys įrenginiai, netobulos kelių eismo taisyklės (KET). Išsakydami nuomonę apie avarijų priežastis, žmogiškiesiems faktoriams, tokiems kaip vairavimo kultūra ar nedrausmingas elgesys kelyje, respondentai teikė mažiau reikšmės.

Tai patvirtina ir saugaus eismo užtikrinimo priemonių vertinimai. Dauguma apklausos dalyvių mano, jog efektyviausiai eismo saugumą didina inžineriniai sprendimai ir griežtesnės nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apskritai Lietuvos automobilių kelių direkcijos taikomas eismo saugumą didinačias priemones respondentai vertina pozityviai.

Absoliuti dauguma apklaustųjų (virš 80 proc.) sutinka, jog šviesą atspindinčios priemonės užtikrina didesnį saugumą keliuose. Jeigu jas naudoti atsisakoma, tai dažniausiai daroma iš praktinių ir socialinių paskaitų – atšvaitai laikomi nepatogiais ar nemadingais, taip pat respondentai neturi galimybių juos gauti nemokamai.

Apklausoje dalyvavo 1600 respondentų. Tarp apklaustųjų buvo 58,5 proc. moterų bei 41,5 proc. vyrų. Daugiau nei 70 proc. iš jų vairuoja automobilį.