Vairavimas: daug mitų, mažai dialogo

PIRMAS MITAS. Egzaminų neišlaikymas įmonei finansiškai naudingas

„Nesuprantu, kaip galima mus kaltinti dirbtinai kuriamomis egzamino laukimo eilėmis ir tuo pačiu priekaištauti, kad uždirbame iš egzaminų perlaikymo“, – stebisi „Regitrai“ vadovaujantis generalinis direktorius Dalius Prevelis. „Jei iš tiesų siektume šios sąmokslo teorijos iškeltų tikslų, tai eilių pas mus nebūtų“, – pabrėžia jis.

Tą patvirtina ir generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. Jis teigia, kad vairavimo egzaminų laukimo laikas – tai indėlis į eismo saugumą. Kai žmonės priekaištauja, kad palūkėję mėnesį ar dvi savaites pamirš, kaip vairuoti, reiškia įmonė pateisino savo paskirtį – taip besijaučiantieji dar negali išvažiuoti į gatves, nes ten reikia ir gebėjimo tvardyti emocijas, ir užtikrintos reakcijos ir ryžto prisiimti atsakomybę, daryti greitus sprendimus.

„Mūsų egzaminuotojai pastebi, kad net ir įgiję teisę vairuoti, iš tiesų pirmus dvejus metus jaunieji vairuotojai tik įgyja galimybę savarankiškai tobulintis realiame eisme – dvejus metus jiems ir taikomi griežtesni reikalavimai, kad susiformuotų tinkama elgsena“, – aiškina Saulius Šuminas.

Kasmet per milijoną klientų aptarnaujanti įmonė, generalinio direktoriaus D. Prevelio teigimu, dirba optimaliai, nuolat ieškodama balanso, kad ir vairuotojams keliami reikalavimai būtų patikrinti bei tokių reikalavimų tikslas paaiškintas, ir aptarnavimo greitis būtų padorus. Taip pat siekiama, kad viešųjų paslaugų įkainiai dengtų sąnaudas ir įmonė duotų grąžą valstybės biudžetui.

Dalius Prevelis.

ANTRAS MITAS. Informacinės bazės lengvai paveikiamos, jose siautėja robotai-įsilaužėliai

Įmonė daug investuoja į informacinių sistemų saugumą – juk Kelių transporto priemonių ir vairuotojų registrų tvarkymas yra pagrindinė įmonės duona. Kaip duomenų valdytojui, reikalavimus įmonei formuluoja politikai, kokybės reikalauja europinės direktyvos, priežiūros institucijos, tad informacinių sistemų plėtra ir vystymas yra nuolatiniai darbai ir registrų duomenų saugumas tikrai aukštas.

„Visuomet palaikiau įmonės specialistų mintį, kad tos sistemos, kurios skirtos jauno amžiaus klientams turi būti tikrai paprastos“, – pripažįsta Saulius Šuminas. Egzaminavimo ir informacinių technologijų sritį kuruojantis generalinio direktoriaus pavaduotojas papasakoja, kad tokia yra ir registracijos į vairavimo egzaminus sistema. Ji startavo jau 2004 m., kai dauguma valstybės institucijų dar tik diskutavo, planavo internetines paslaugas pradėti tuomet, kai visi gyventojai susitvarkys elektroninius parašus.

„Žinodami, kad didžiąją dalį „Regitros“ egzaminų laikytojų sudaro 18-mečiai – 19-mečiai, įmonės specialistai siūlė kuo draugiškesnius tokiam vartotojui sprendimus, – užtenka prisiminti, koks sudėtingas tuomet buvo elektroninis identifikavimasis“, – primena S. Šuminas. „Sutinku, kad šiandien registracijos į egzaminus sistemos apsaugai kyla daugiau iššūkių, tačiau visiškai nesutinku, kad į ją įmanoma ar lengva įsilaužti – mes matome bandymus, bet padėtį kontroliuojame“, – teigia jis.

TREČIAS MITAS. Nesprendžiama egzaminavimo eilių problema

Dėl registracijos į egzaminą informacinės sistemos veikimo įmonės generalinis direktorius D. Prevelis pakartoja, kad sistema suprogramuota taip, kad leidžia užtikrinti tiek įmonės valdymą, reguliuojant įmonėje dirbančių egzaminuotojų darbo krūvį, tiek patenkinti klientų poreikius, nes programa siūlo optimalų egzaminą laikančių asmenų eilės tvarkymą:

„Pirmenybė teikiama pirmą kartą egzaminą laikantiems asmenims“, – patikina D.  Prevelis.

Kaip pasakoja įmonės vadovas, filialų direktoriai, atsižvelgdami į realiai filiale dirbančių egzaminuotojų skaičių, padalinyje turimą transporto priemonių parką, taip pat darbuotojų darbo laiką bei jų faktinį užimtumą (liga, atostogos, kt.) suplanuoja ir įveda maksimalų galimą dienos, mėnesio, neretai ir viso ketvirčio, filiale galimų priimti egzaminų laiką.

Suvedus šiuos duomenis informacinė sistema išskaičiuoja pirmenybę pirmą kartą praktikos egzaminą laikantiems asmenims – jiems automatiškai yra rezervuojama dalis visų galimų egzamino laikų.

Jeigu rezervacija informacinėje sistemoje neužpildoma, t. y. teorijos egzaminą sėkmingai išlaikę asmenys dviejų savaičių laikotarpiu nepasirenka laikyti vairavimo praktikos egzamino, programos algoritmas rezervuotą laiką palaipsniui mažina, suteikdamas galimybę tuo metu registruotis egzaminą kartojantiems būsimiems vairuotojams.

Saulius Šuminas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad prisijungus prie registracijos į egzaminus sistemos vartotojams gali būti nerodomi potencialūs egzamino priėmimo laikai. Taip nutinka tais atvejais, kai sutampa dvi aplinkybės: pirma, jeigu visi egzamino priėmimo laikai pageidaujamame filiale yra užimti ir, antra, pasirinktas „Regitros“ filialas nėra paskelbęs vėlesnio galimų egzamino laikų grafiko. Ateityje tokiais atvejais ketinama suprogramuoti atitinkamą automatinį pranešimą su pasiūlymu registruotis egzaminui kitame „Regitros“ padalinyje.

Taip pat registracijos į vairavimo praktikos egzaminą informacinės sistemos naudotojams gali būti naudinga žinoti, kad iš vakaro visi pretendentai mato visus laisvus laikus, net ir tuos, kurie sistemoje buvo nerodomi, nes buvo rezervuoti turintiems prioritetą laikyti vairavimo praktikos egzaminą.

Registracijos į vairavimo praktikos egzaminą informacinė sistema naudotojams rodo laisvą laiką laikyti egzaminą, o ne laisvų egzaminui skirtų automobilių skaičių pasirinktame „Regitros“ filiale.

„Neturint informacijos apie sistemos veikimą ir gimsta tie mitai, tačiau registravimosi procesas yra automatizuotas, dėl to skaidrus. O jeigu jaunuolis ar jaunuolė savo asmens kodą atiduoda kažkam, kas už ją tą laisvą vietą iš vakaro rastų, tai čia teisinio raštingumo ir požiūrio į savo privačią informaciją klausimas, tuo pasirūpinti turėtų atitinkamos institucijos“, – apibendrina „Regitros“ vadovas. Dalis nepatikimos informacijos apie registravimąsi į vairavimo egzaminus sklinda ir vairavimo mokyklose. Tikėtina, kad jose gimsta ir daugiau mitų.

KETVIRTAS MITAS. Egzaminui geriau paruošia tos mokyklos, kurios turi tuos pačius automobilius, kaip „Regitra“

Įmonės vadovo pavaduotojas Saulius Šuminas prisipažįsta girdėjęs, kaip vairavimo mokyklos reklamuojasi, jog moko vairuoti identiškais kaip per „Regitros“ egzaminą automobiliais, bet sako netikintis, kad tai būtų veiksminga.

„Mes kas trejus metus atnaujiname B kategorijos egzaminui skirtų transporto priemonių parką, perkame automobilius pagal viešųjų pirkimų tvarką, dėl to mūsų automobiliai esti kompaktinės klasės ir įvairių modelių bei markių“, – pasakoja kalbinti „Regitrai“ vadovaujantys pašnekovai.

„Jeigu tikrai vairavimo mokyklos nori patikti klientui, tegul klausia, kokį jų mokiniai svajoja vairuoti automobilį, ir perka bei moko važiuoti tokiais, nors esu tikras, kad gero vairavimo paslaptis ne automobilyje, o to žmogaus, kuris sėda prie vairo, rankose“, – mitą, jog išlaikyti egzaminą padės automobilio sutapimas, sklaido Saulius Šuminas.

Jeigu vairavimo mokyklų poziciją dar galima pateisinti jų išgyvenimo rinkoje poreikiu, tai suvokti motyvus, kai panašias mintis perskaitai transporto politiką formuojančiuose teisės aktuose, tikrai sunku.

„Regitros“ vadovai teisėkūroje pasigenda įsiklausymo į įmonėje dirbančių ekspertų siūlymus.

„To klientų pastabų girdėjimo, o taip pat gebėjimo nepataikauti nepagrįstam jų nepasitenkinimui bei savanaudiškoms suinteresuotų grupių paskatoms, tačiau priimti ir įgyvendinti tai, kas iš tiesų yra reikalinga, šiandien dar trūksta“, – sutinka D. Prevelis.

PENKTAS MITAS. Avaringumo problemas išspręs priverstiniai vairavimo slidžia (šlapia, snieguota, apledėjusia, žvyro) kelio danga mokymai

Šią kritiką pašnekovai iliustruoja naujausiu pavyzdžiu, kuomet transporto politiką formuojanti institucija elgiasi prieštaringai, nenorėdami girdėti vienoje iš mokslo studijų, kurioje tyrinėtas ir rizikingas lietuvių vairavimas, iškeltą prielaidą, kad vairavimo saugumą didinančios priemonės, tokios kaip tobulinami automobiliai, keliai ar vairuotojų rengimas, negali sumažinti avaringumo, nes didesnis vairuotojo suvokiamas saugumas lemia didesnes jo rizikos ribas, t. y. didesnį greitį.

„Pagal šią teoriją, kuo labiau žmogus įtikintas, kad jo automobilis pats saugiausias, keliai sutvarkyti, tuo jis labiau atsipalaiduoja ir didėja rizikingo vairavimo tikimybė“, – sako Saulius Šuminas.

Todėl būsimų vairuotojų egzaminus priimančios įmonės vadovai pateikė neigiamą nuomonę dėl teisės akto projekto, kuriuo ketinama įteisinti papildomus mokymus apie vairavimo slidžia danga ypatumus kelių eismo taisykles pažeidusiems asmenims.

„Atitinkamų teisėsaugos tarnybų pastabos rodo, kad taip gali būti įteisinta rinkliava už Europos Sąjungos lėšas įkurtai vairuotojų rengimo infrastruktūrai išlaikyti“, – abejones projektu išsako Saulius Šuminas.

Generalinio direktoriaus pavaduotojas pripažįsta, jog jį glumina ir tai, kad tuo pačiu metu, kai buvo atsiųstas minėtas dokumentas, iš tos pačios institucijos buvo gauta Europos Komisijos parengta atvejų studija, kurioje teigiama, kad tai, kas išmokstama vairavimo mokykloje automatiškai nepersikelia į realią vairavimo praktiką. Apžvalgoje teigiama, kad kai asmenys išlaiko testą ir įgyja teisę vairuoti avaringumo mažinimo prasme efektyvesnis yra ne tolesnis jų vairavimo įgūdžių ir technikos tobulinimas, bet mokymas, kuris lavina gebėjimą numatyti pavojų, suvokti riziką, ugdyti savikontrolę ir taip įgyti adekvatų savo galimybių vertinimą bei didinti saugų vairavimą sąmoningai pasirenkančių vairuotojų būrį.

Pašnekovas pacituoja tarptautinių kolegų seminaruose dažnai kartojamą mintį, kuria vadovaujasi vairavimo praktikos egzaminą priimantys „Regitros“ darbuotojai: geriau yra ugdyti stiprią silpnus automobilio valdymo įgūdžius turinčių vairuotojų motyvaciją nesukelti pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, nei skatinti jų perdėtą pasitikėjimą savimi treniruojant vairavimo įgūdžius pagal lenktynėms keliamus reikalavimus be motyvacijos sumažinti patekimo į avarijas riziką ugdymo.

„Regitros“ generalinis direktorius stebisi stereotipu, jog esami ir būsimi vairuotojai nori ir turi gauti daugiau informacijos apie kelių eismo taisykles, eismo įvykių statistiką, priemones avaringumui šalinti. Jo teigimu, tokios informacijos šiais laikais visi turi iki soties, o ką tikrai žmonės nori gauti – tai įrodymą, kad verta pakeisti savo elgseną ir patarimus, kaip tai įgyvendinti.

„Mano galva, jauniems vairuotojams reikia kasdieninio patvirtinimo, kad blogai elgiasi mažuma, o ne dauguma“, – sako Dalius Prevelis.

Saulius Šuminas taip pat svarsto, kad kol žmonės galvoja, kad galima daryti ką nors bloga, pavyzdžiui, nesisegti saugos diržo, jeigu kiti taip daro, situacija keliuose negerės. Jo nuomone, reikia parodyti, kad tik nedaugelis daro ką nors bloga, kad sulauktume trokštamo poveikio.

„Todėl mes sakome, kad vairavimas yra bendravimas ir tai yra socialinė sritis. Teko skaityti, kad elgesio psichologija yra įpročių rovimo su šaknimis veiksmas, todėl tai nuolatinis darbas, kuriam nėra termino“, – tokiu apibendrinimu pokalbį baigia „Regitros“ vadovai.