Šį siūlymą Seimo komiteto vadovas išsakė kaip vieną priemonių, kovojant su "karu" keliuose. Saugaus eismo klausimams skirtoje konferencijoje Seime penktadienį J. Sabatauskas pastebėjo, kad situacija Lietuvos keliuose gerėja, bet šalis vis dar išlieka tarp turinčių didžiausią žuvusiųjų per avarijas skaičių Europoje.
"Nemažai įvykių įvyksta dėl neblaivių vairuotojų. Šiuo metu Seime diskutuojama dėl Administracinių pažeidimų kodekso ir atsakomybę siūloma taikyti tiems neblaiviems vairuojantiems vairuotojams, kurie vairuoja iki 1,5 promilės. Kurių būtų neblaivumas didesnis, formuojasi nuomonė, kad girto vairavimas yra tyčinis veiksmas", - sakė J. Sabatauskas.
"Šiuo metu (dėl neblaivaus vairuotojo - red.) atsitikus eismo nelaimei, vėliau Baudžiamasis kodeksas traktuoja kaip neatsargią nusikalstamą veiką. Visgi girtumas nėra neatsargus ar netyčinis. Yra tokia nuomonė, galbūt reikia didesniam negu 1,5 prom. girtumo taikyti baudžiamąją atsakomybę. Ar pavyks mums priimti tokį pakeitimą, parodys gyvenimas", - kalbėjo komiteto vadovas.
Jis pažymėjo, kad Lietuvoje žuvusiųjų per metus skaičius yra sumažėjęs nuo maždaug 700 iki 250, bet tai - vis dar tarp didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Šiemet Lietuvos keliuose jau žuvo 220 žmonių, naujausią informaciją pranešė J. Sabatauskas.
Pernai Lietuvos keliuose žuvo mažiausiai žmonių palyginti su kitais nepriklausomybės metais - nutrūko 258 gyvybės. Metais anksčiau žuvusiųjų buvo 302.
Tuo metu socialdemokratų deleguotas teisingumo ministras Juozas Bernatonis pranešė registravęs pasiūlymą Baudžiamajam kodeksui, kad neblaivūs prie vairo su daugiau kaip 1,5 promilės vairuotojai rizikuotų būti baudžiami iki dviejų metų nelaisvės.
Jis pranešė registravęs siūlymą dėl baudžiamosios atsakomybės neblaiviems vairuotojams. Pasak jo, pastarųjų metų statistika rodo, kad egzistuojančios priemonės neatgraso vairuotojų nesėsti prie vairo išgėrus.
"Taikomos administracinės priemonės ne visuomet padeda pasiekti tikslų. Atsiranda poreikis svarstyti griežtesnės atsakomybės klausimą. Manytina, kad baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio veiksmus būtų kur kas efektyvesnė nei administracinė", - sakė ministras.
Jis paskelbė registravęs siūlymą nustatyti baudžiamąją atsakomybę tiems asmenis, kurie vairavo būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje yra daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, taip pat tiems, kurie vengė pasitikrinti blaivumą, taip pat alkoholį vartojusiems, kai sukėlė įvykį, - už tai asmeniui grėstų bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Ministras pabrėžė, kad laisvės atėmimas būtų kraštutinė priemonė, o prevenciškai vairuotojus veikti turėtų galimybė gauti teistumą.
"Pritaikius asmeniui baudžiamąją priemonę atsiranda teistumas, o su tuo - neigiami susiję padariniai. Aš manau, tai būtų pakankamai efektyvi priemonė, nes visos kitos neduoda rezultato, ir per daug dažnai vairuotojai dar sėda prie vairo išgėrę, o kai kurie tuo dar ir puikuojasi. Reikia turėti omenyje, kad laisvės atėmimo bausmė turėtų būti vertinama kaip paskutinė priemonė, kai kitos alternatyvios bausmės nepadėtų pasiekti bausmės tikslų - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamo veikos darymo", - sakė J. Bernatonis.
"Statistika rodo, kad neblaivių asmenų vairavimas dar yra labai plačiai paplitęs reiškinys Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2013 metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvykę eismo įvykiai sudarė 8 proc. visų registruotų įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. 2013 metais išaiškinta 365 tūkst. kelių eismo taisyklių pažeidimai, iš kurių 13 tūkst. - padaryti neblaivių vairuotojų", - statistiką pateikė teisingumo ministras.
Rašyti komentarą