Švilpukai sukėlė skepsio vėjelį

Vienų vertinimu, siauroje pusiasalio juostoje laukiniai gyvūnai ir taip turi nedaug erdvės, kur galėtų pasislėpti nuo žmogaus ir jaustis saugūs, todėl dar papildomai juos trikdyti yra klaidingas sprendimas.

Kiti svarsto, kad ant automobilių montuojamų ultragarsinių švilpukų poveikis Lietuvos faunai apskritai yra neaiškus, nes neištirtas, todėl ši priemonė gali būti absoliučiai neefektyvi.

Surengė akciją

Lietuvos policija pranešė, kad Neringos pareigūnai jau pradėjo nemokamai vairuotojams dalyti ultragarsinius švilpukus, galinčius padėti išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Oficialiais duomenimis, vien šiemet Kuršių nerijoje užfiksuoti 27 automobilių susidūrimai su gyvūnais, pernai per visus metus - 31, o visoje Klaipėdos apskrityje per vienuolika šių metų mėnesių - 502 tokie eismo įvykiai.

Iš viso nupirkta ir vairuotojams bus išdalyta 100 ultragarsinių švilpukų. Tai - nedidelis prie automobilio priekinio bamperio arba šoninio veidrodėlio lengvai pritvirtinamas įrenginys. Į jį patenkant oro srovei, prietaisas pradeda skleisti ultragarsą, kurio žmogus negirdi, o netoli kelio esančius gyvūnus verčia suklusti ir nesiartinti.

Daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyksta į kelią iššokus stirnai, lengvajam automobiliui susidūrus su briedžiu pasekmės gali būti itin tragiškos. Neringoje registruota susidūrimų ir su šernais, lapėmis, kiškiais, meškėnais.

Anot specialistų, ultragarso švilpukus būtina valyti, nes užsikimšus angai jie tiesiog neveiks, o vairuotojas apie tai neįtars ir manys, kad važiuodamas atbaido laukinius žvėris.

Poveikis - neaiškus

Vis dėlto Lietuvoje novatoriškai nuskambėjusi policijos akcija prasminga pasirodė ne visiems. Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorės Aušros Feser, daugiausiai 4 km plotį siekiančiame pusiasalyje laukiniai žvėrys ir taip turi mažai erdvės jaustis saugūs.

"Dabar jie bus trikdomi tais švilpukais, kurių garso diapazonas gali siekti kelis šimtus metrų nuo automobilio. Manau, kad ši priemonė efektyvi ir prasminga gali būti žemyne, kur miškų plotai - didžiuliai, žvėrys gali rasti saugų prieglobstį, bet Kuršių nerijoje situacija yra specifinė. Kur tiems gyvūnams dingti, kai tam tikrose vietose pusiasalio plotis tesiekia per 2 kilometrus?

Pasigendu elementarios logikos, požiūrio, kad nacionaliniame parke mes gyvūnus saugome, o ne baidome juos.

Manau, vairuotojai tiesiog turi rinktis saugų greitį, vairuoti įdėmiai, ypač - kai važiuoja miškų ruožais, ir incidentų pavyks išvengti", - sakė ji.

KNNP vadovė tikino, kad daug žmonių į savo darbovietes Nidoje kasdien važiuoja iš Klaipėdos, grįžta atgal ir tikrai labai dažnai susiduria su žvėrimis ant plento ar šalia jo.

"Bet jei vairuoji atsakingai, neviršiji greičio, tada išvengi ir kaktomušos su žvėrimis. Aš siūlyčiau alternatyvą, kokia yra taikoma Vokietijoje: prie kelio stulpelių miško pusėje pritvirtinami konuso formos mėlyni atšvaitai. Laukiniai gyvūnai baidosi šios spalvos. Tamsiu paros metu važiuojant automobiliui šviesos apšviečia tą atšvaitą ir, jei šalia kelio yra žvėris, jis tiesiog sustoja. Nereikėtų jokių švilpukų", - pasakojo A. Feser.

Žymus Lietuvos gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigė, kad ultragarsinių švilpukų poveikis mūsų faunai apskritai nežinomas, nes niekas jo netyrė.

"Kiek žinau, tie švilpukai buvo kuriami JAV siekiant atbaidyti vieną konkrečią rūšį: baltauodegius elnius. Ar jie veiks mūsų briedžius, stirnas, šernus, lapes? Pavyzdžiui, kiekviena šikšnosparnių rūšis turi savo ultragarso diapazoną. Taip ir su žvėrimis. Dabar viskas paremta vien spėlionėmis: veiks ar ne? Tarsi manoma, kad tas ultragarso dažnis, kurį skleidžia pas mus išdalyti švilpukai, veiks visus žvėris vienodai. Tikrai taip nebus. Juk žmogus, išgėręs vieną tabletę, nuo visų ligų nepasveiksta", - samprotavo gamtininkas.

Jis pastebėjo ir kitą niuansą: užsidėję švilpuką vairuotojai esą gali pernelyg atsipalaiduoti, prarasti budrumą, o jei šis įrenginys bus užsikimšęs arba jo skleidžiamas garsas išties neveiks mūsų žvėrių, incidentų Neringoje gali tik padaugėti.