Susisiekimo sistemos laukia šviesesnės dienos?

"Svarbiausia, kad nuomonių būtų daug. Tikimės jas išgirsti iš kuo įvairesnių amžiaus ir socialinių grupių", - sakė savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė.

Apklausa vykdoma iki rugpjūčio 20 d. Apibendrinus jos rezultatus bus sudarytas susisiekimo sistemos problemų ir poreikių "žemėlapis", kuriame bus įvardytos pagrindinės susisiekimo problemos ir galimos plėtojimo kryptys.

"Vakarų ekspreso" kalbinti klaipėdiečiai bene didžiausia uostamiesčio susisiekimo sistemos problema vadino dviračių takus. Nors buvo ir tokių, kurie manė, jog Klaipėdoje viskas taip patogu, kad nejučiomis uostamiesčio gyventojai darosi išlepę.

"Viską reikia lyginti, bent aš taip darau. Kai svečiai atvažiuoja iš kitų Lietuvos miestų, ypač iš sostinės, jie tiesiog pavydi mūsų susisiekimo sistemos. Čia vis dar yra maršrutinis taksi, o tai - didžiulis pliusas. Tiesa, reikia paminėti, kad dar valdžia palepino mus - atsirado greitieji autobusai. Tik dabar susidarė laikinų trikdžių, kai remontuoja tiltą, tai mes lyg ir tapome kaprizingi. Vis dėlto miestas kryptingai galvoja ir pasiūlo visa, kas geriausia. Tegul dar gerina viską, mes jau pripratom, tik kainų nepadaro kaip Vilniuje", - sakė klaipėdietė Svetlana Barsukova.

Tuo metu miestelėnas Dmitrijus akcentavo, jog miesto centre labai sudėtinga važiuoti dviračiu.

"Siauros čia tos dviračių zonos ir aš, pavyzdžiui, bijau", - teigė jis.

Jam antrino ir kitas dviračių mėgėjas Stasys. Anot jo, mieste važinėtis dviračiu tikrai nėra patogu.

M. Černiūtė-Amšiejienė pripažįsta, kad dviračių takai iš tiesų yra labai opi problema.

"Mes jau esame darę apklausą apie dviračių takus ir žinome, kad tai - aktualus klausimas. Vis dėlto iš turimų lėšų daroma, kas tik įmanoma. Pavyzdžiui, apklausoje buvo minėta, kad prie autobusų stotelių susidaro pėsčiųjų ir dviratininkų grūstis, todėl perkėlėme suoliukus į kitą vietą ir manau, kad dviratininkai tai pastebėjo. Kažką panašaus darysime ir šįkart – ieškosime išeities“, – teigė M. Černiūtė-Amšiejienė.

Skaičiai

Per pastaruosius du dešimtmečius 1 000 gyventojų tenkantis lengvųjų automobilių skaičius Lietuvoje išaugo beveik 3 kartus: nuo 190 iki 560. Klaipėdoje šis augimas buvo kiek mažesnis – apie 2 kartus ir dabar siekia 520 automobilių.

Informacija

Daugiau informacijos apie vykdomą apklausą ir nuorodą į ją rasite internete adresu www.klaipeda.lt arba http://urbanklaipeda.blogspot.com.

Dėl su apklausa susijusių klausimų taip pat galima kreiptis el. pašto adresu [email protected] arba skambinti telefonu 8 (46) 39 61 63.