Susidūrimas su gyvūnu: policininkas vairuotojui - ne vilkas?

Beje, laukiniai žvėrys priešais jūsų automobilį netikėtai išdygti nebūtinai miško kelyje ar automagistralėje, o visai šalia miesto. Tą šiomis dienomis patyrė klaipėdietis žurnalistas Vaclovas Gedvilas.

"Vos kirtus Tilžės gatvės geležinkelio pervažą, už kelių šimtų metrų Jakų žiedo link, staiga iš kairės kelio pusės iššoko briedis. Teko atlikti patį tikriausią briedžio testą - kirtau per stabdžius, sukau vairą kairėn, ir iškart - dešinėn, nes iš prieko judėjo kita mašina. Nepaisint to, briedis galine kanopa vis tiek kliudė mano "Toyota Prius" bamperį", - papasakojo vienoje televizijoje operatoriumi dirbantis V. Gedvilas.

"Žala nebuvo didelė, į policiją nesikreipiau. Mano brolis, sužinojęs apie įvykį, pasakė, jog gerai padariau - esą policija mane būtų nubaudusi", - teigė jis, prisiminęs ir anksčiau girdėtas panašias istorijas, pavyzdžiui, atlikėjo Deivio, 2008 metais smarkiai apgadinusio savo "Audi TT" susidūrimo šernu metu.

Iš Klaipėdos kilęs Deividas Norvilas "Autosalonui" patvirtino po minėtos avarijos sulaukęs policijos sankcijų, tiesa, tąkart pareigūnai apsiriboję įspėjimu.

"Į situaciją pažiūrėjo žmogiškai", - konstatavo atlikėjas.

Atsakomybės nėra, jei...

Patys policininkai tikina tikrai nebaudžiantys iš eilės visų vairuotojų, kurie keliuose susiduria su laukiniais žvėrimis ar naminiais gyvuliais.

"Kiekvienas atvejis yra individualus. Tiriame, koks buvo greitis, matė ar nematė tą gyvūną, diena buvo ar naktis, į kurią mašinos dalį kliuvo smūgis ir panašiai. Tačiau kad vairuotojas būtų pripažintas kaltu dėl tokios avarijos - itin retas atvejis", - aiškina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis.

Paprasčiau pasakius, už suvažinėtą laukinį gyvūną jokia atsakomybė netaikoma, jeigu vairuotojas neviršijo leistino maksimalaus greičio, paisė kelio ženklų reikalavimų ir kitaip nenusižengė Kelių eismo taisyklėms.

"Tik jei nustatoma, kad vairuotojas galėjo išvengti susidūrimo, bet to nepadarė, kitaip sakant, gyvūną partrenkė tyčia, jam skiriama bauda. Bet kad tokių "medžiotojų" būtų, tikrai nesu girdėjęs. Žodžiu, vairuotojai gali būti ramūs - niekas jų nebaus, jei gyvūnas nepartrenktas tyčia", - priduria Dainius Šalomskas, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas.

Ar gyvūną galima įvertinti pinigais?

Susidūrus su gyvūnu - jei nenukentėjo ar nežuvo žmonės - pranešti apie įvykį policijai Kelių eismo taisyklės neįpareigoja.

"Pareigos pranešti policijai apie tokią avariją tikrai nėra. Kas kita, jei apgadinto automobilio savininkas po to norės gauti žalos atlyginimą iš draudimo - tuomet draudikai pinigų gali ir neišmokėti remdamiesi tuo, kad oficialiai apie tokį įvykį pranešta nebuvo", - sako D. Šalomskas.

Šiaip ar taip, kalbos apie tai, kad vairuotojai baudžiami už gyvūno partrenkimą, yra gajos.

"Iš kur tas mitas apie mūsų griežtumą? Gal anksčiau tokios baudos buvo ir skiriamos griežčiau, tačiau dabar jų į kairę ir dešinę tikrai nežarstome. Juk ir taip žmogus, patekęs į tokią avariją, patiria ir didelį stresą, ir finansinius nuostolius", - teigia D. Šalomskas.

Jam pritaria ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

"Teoriškai žala gamtai padaroma, ypač kai žūva retesni gyvūnai. Pavyzdžiui, žinoma pora atvejų, kai buvo partrenkta lūšis, o jų Lietuvoje - vos 120-150. Vis dėlto pinigais įvertinti gyvūną įprasta tik dviem atvejais - kai jį pražudo brakonierius, ir kai sumedžioja medžiotojas. O nugaišusio susidūrimo su transporto priemone metu gyvūno vertė neskaičiuojama. Vairuotojas ir taip jau patyrė nuostolius, negi iš jo liepsi sumokėti už stirną ar šerną, kuris pats išbėgo kelią?", - svarsto vienas žymiausių šalies gamtininkų.

Svarbiausia - greitis

Ar įmanoma išvengti susidūrimų su laukiniais žvėrimis? Teoriškai - taip. Saugaus eismo specialistai vairuotojams, ypač tamsiu paros metu ir važiuojant miškingomis vietovėmis, pataria sulėtinti greitį - kad galėtumėte tinkamai sureaguoti į iškilusį pavojų. Kuo kelias siauresnis, tuo greitis turėtų būti mažesnis, mat paprastai žvėrys iššoka iš kelkraščio.

Tamsiu paros metu patariama būti itin atidiems, sutelkti dėmesį į kelią, nekalbėti telefonu, nejunginėti radijo stočių, neužkandžiauti.

Be to, kai kurie saugaus eismo specialistai pataria magistraliniu keliu važiuoti antrąja eismo juosta - arčiau skiriamosios vejos, kad kuo anksčiau galėtų pamatyti nuo kelkraščio į važiuojamąją kelio dalį atbėgantį žvėrį.

Nemirksėti ilgosiomis šviesomis

S. Paltanavičius sako, kad tamsoje iš toliau pastebėti kelkraštyje ar ant kelio stovintį žvėrį yra labai sunku, nes jo kailis neatspindi šviesos. Išduoti gyvūną gali tik jo blizgančios akys - jei jos atsuktos artėjančio automobilio link.

Jis pataria, pamačius stambesnį gyvūną - šerną, stirną ar briedį - kuo anksčiau nuspausti garsinį signalą. Esą tai turėtų nubaidyti žvėrį, tačiau jokiu būdu negalima imti mirksėti ilgosiomis šviesomis, nes jos gali paskatinti išsigandusį žvėrį suakmenėti, o ne bėgti šalin. Be to, apakinto žvėries elgesys tampa visiškai neprognozuojamas.

Važiuojant pro šalikelėje stovinčius gyvūnus patartina sulėtinti greitį ir įjungti avarinius žibintus - taip bus perspėti iš priekio ar galo atvažiuojantys kiti vairuotojai.

Pavojingiausia, jei į kelią išbėgo briedis - jo masė didelė, svorio centras aukštai, tad po smūgio jis dažniausiai krenta ant priekinio stiklo ar net į saloną.

Jei prieš akis išdygęs žvėris mažesnis - suprantama, jei vairuotojas turi pakankamai akimirkų tą įvertinti - patartina nebandyti jo apvažiuoti, nes taip automobiliui iškyla rizika atsidurti griovyje, trenkti į pakelės medį ar verstis. Tokiu atveju geriau partrenkti gyvūną ir taip padidinti savo galimybes išgyventi.

Beje, būti atidiems patariama ir važiuojant keliu, kuris kerta ne tik mišką, bet ir pievas - jose mėgsta ganytis stirnos.

Švilpynė - išeitis?

Egzistuoja ir mechaninė priemonė, galinti padėti išvengti susidūrimo su laukiniais žvėrimis. Tai - Vokietijoje, Skandinavijos šalyse populiari automatinė žvėrių baidyklė - ultragarsiniai švilpukai.

Jie lauke esantiems gyvūnams nemalonų aukšto dažnio ultragarsą skleidžia maždaug 400 metrų atstumu važiuojant nuo 50 km/h greičiu ir veikia žmonėms beveik negirdimais dažniais. Salone jų beveik negirdi nei žmonės, nei vežami gyvūnai.

Veikia nuo oro srauto, jokių laidų nėra, tereikia automobilio išorėje, prie kėbulo prilipdyti mažas plokšteles, ant kurių ir tvirtinami švilpukai. Jie gali būti montuojami ant šoninių veidrodėlių, priekinio bamperio ar tarp grotelių, taip pat ant stogo atramų ("ragų"). Kaina - apie 35 Lt.

Tiesa, kol kas ginčijamasi, ar šis švilpukas veikia visus gyvūnus, ar tik baltauodegius elnius - yra versija, kad minėtus ultragarso signalu jaučia tik jie.

Susidūrimų padažnėjo

Pastarosiomis dienomis Vakarų Lietuvoje susidūrimo su gyvūnais atvejų padaugėjo. Pavyzdžiui, užpraeitą pirmadienį, lapkričio 10-ąją, vien Palangos miesto ribose užfiksuoti 2 susidūrimai ir 2 - su stirnomis. Tą iš dalies galima sieti su sumažėjusiu medžiotojų būreliams išduodamų licencijų sumedžioti stirnas skaičiumi.

Gyvūnų elgesys

Gyvūnai nesupranta, kokiu greičiu važiuoja automobiliai, užklupti akinamų šviesų jie paprastai stovi ant kelio ar šalikelėje ir tikisi, kad mašina pasuks į šalį, o automobiliui priartėjus žvėris galiausiai pajunta, kad pavojus čia pat, ir ima bėgti keliu bandydamas prabėgti pro pat kliūties priekį. Prie kelio prisiartinęs briedis, kuris nebijo nei žmonių, nei automobilių - nes natūralioje gamtoje beveik neturi priešų, kurį laiką ramiai stovėti, o po to atlikti staigų šuolį. O jei kelią perbėga vienas šernas, tikėtina, kad netrukus vorele prabėgs dar keli.