Simonas Donskovas: "Aš joms pastabų daugiau neduodu..."

Bet žodžių kišenėje neieškančio S. Donskovo pokalbis su "Vakarų ekspresu" - ne apie rytojaus datą, kad ir kokia reikšminga ji būtų.

Kuo dažniau naudojiesi keliaudamas po miestą: automobiliu, visuomeniniu transportu, dviračiu, o gal keliauji pėsčiomis?

Dažniausiai - automobiliu. Taip aš gaunu nepriklausomybę. Man nereikia repetuoti, kaip turėsiu išlipti iš autobuso. Pasirodo, jei nori tą padaryti, ten reikia paspausti kažkokį mygtuką. Reikia žinoti ir per kur įlipti. O pėsčiomis... Žinai, to liekno savo kūno toli nenunešiu. Nors dabar, kai ateina tas vadinamasis garbus amžius, stengiuosi palikti mašiną, ypač jei atstumas nedidelis. Bet taip, kad eičiau tris kilometrus uždusęs ten, paskui prakaituotas - ten, tikrai nėra. Į parduotuvę - pėsčiomis, bet jei reikia tempti savaitei maisto... Įdedi du butelius mineralinio - jau svoris, o aš silpnas berniukas. Ir dar žmonai reikia visokių skalbiklių, ploviklių, tai, po velnių, kam aš tą mašiną turiu?

Prieštaringa meilė autobusui

Tai viešuoju transportu nesinaudoji visiškai?

Važinėti autobusu tradicijų neturiu. Bet vis vien juo naudojuosi - kai mano mašina yra remontuojama, ir man reikia nuvažiuoti iš taško "A" ją pasiimti, ypač jei žmona pavežti negali, o draugų nenoriu prašyti. Ir tada, kai sėdu į visuomeninį transportą, apturiu kažkokį pasitenkinimą - aš matau savo gimtą miestą, kuriame augau ir mirsiu, ne sėdėdamas prie vairo, o per šoninį langą. Tu neįsivaizduoji, koks tai malonumas. Lyg žiūrėčiau kokį nors naują dailininko paveikslą. Ir autobusai dabar labai geri, greitai važiuoja, turi savo atskirą juostą. Laiko požiūriu su mašina aš greičiau nenuvažiuočiau.

Kita vertus, vieną kartą 80 centų, kitą kartą 80 centų, trečią... Žinok, tai nėra labai jau pigi pramoga.

Ar Klaipėda - patogus miestas vairuotojui?

Žiūrint su kuo lyginti. Pavyzdžiui, kai aš gimiau ir kai buvau jaunas, Klaipėdoje galėjai suskaičiuoti visas mašinas, tai ir važiavimas buvo vienoks. Dabar transporto padaugėjo labai smarkiai, nors žiemą važinėti visai patogu. Vasarą, kada visi poilsiautojai suvažiuoja į Klaipėdą (o ypač per lietų apsipirkti mūsų "supermarketuose"), jaučiu, kad pastovėti reikia. Bet vėlgi - palyginti su Vilniaus kamščiais, tai čia mirk iš juoko.

Tik man yra vienas baisus dalykas - lapkričio 1-ąją, kai važiuoju į kapines ir stoviu kartu su kitais trimis eilėmis, galvoju: "Negaliu net išlipti, tik praverti dureles. Jei kas nors atsitiktų, kaip atvažiuotų greitoji pagalba? Tik atskristi sraigtasparniu galėtų." Štai visi šitie dalykai - aplinkkeliai, tiltai... Trumpiau - stichinės nelaimės atveju mes visi esame pažeidžiami. Ir jeigu Klaipėdos valdžia nori statyti naujus tiltus, aplinkkelius, tegul tik stato.

Prie vairo - ne vieta dainoms

Ar vairuotojo vieta dainininkui yra patogi kūrybine prasme? Pavyzdžiui, gal vairuodamas repetuoji ar mokaisi naujų dainų tekstus?

Pavyzdžiui, amžiną atilsį Stasys Povilaitis jautė didelį malonumą vairuodamas, važiuoti iš Palangos į Vilnių jam buvo smagu. O man... Iki Kauno aš dar galiu, bet iki Vilniaus man jau toli. Ir vieną kartą, gal prieš 10 metų, važiuodamas iš Vilniaus stabtelėjau prie Vievio - pavargau po koncerto, išsijungė galva. Išlipau ir pasakiau sau - viskas, tai mano paskutinis važiavimas prie vairo po koncerto. Jei taip daryčiau, neišeičiau iš kalėjimo. Nuo tada samdau žmogų ir važiuoju. Tad grįžtant prie klausimo esmės - vairuojant išmokti naują dainą neįmanoma, net neįsivaizduoju, kaip galima tą daryti.

Ir apskritai - muzika prie vairo prisideda prie eismo saugumo ar jam trukdo?

Jeigu kelyje įsijungiu muziką, prarandu 60 procentų dėmesio, ir vairuotoju būnu tik 40 procentų. Kitus ji veikia kitaip, treti iš viso nekreipia dėmesio, kaip virdami barščius prie įsijungto televizoriaus. Ir dar niekaip negaliu suvokti, kaip jaunuoliai, įsijungę visu garsu žemus dažnius, gali vairuoti. Suprantu, kad jie tais dažniais slopina hormonų audras. Nesvarbu, kad verkia otolaringologai ir psichiatrai laukia jų, bet jie jauni, jiems galima.

Dar Egidijus Sipavičius anksčiau dainavo: "Aš į diskoteką ratais atvažiuoju, mano ratai blizga, aš gerai vairuoju." Na, gal jis omenyje turėjo kitus ratus, bet po to "Žentai" įrašė kultinę dainą "Kelias". Ką čia bekalbėti apie "MG International" "Juodą orchidėją"... Kada tavo repertuare bus paliesta transporto tema?

Čia vienintelis toks klausimas per trumpą mano gyvenimo istoriją... Tomai, jeigu tu parašysi tekstą, sukursim dainą patys. Pavyzdžiui, būtų kokia nors dainelė "Atsarginis ratas", "Tvirtas priekis" ar "Aušinimo skystis".

"Viskas gerėja, reikia tik laiko"

Surimtėkime. Ar tau neatrodo, kad Lietuvoje vyksta visų karas su visais - vairuotojų su dviratininkais, šių su pėsčiaisiais, pėsčiųjų - su vairuotojais. Tarpusavyje pykstasi ir vairuotojai, ir net dviratininkai. Kodėl yra tokia priešprieša?

Aš nežinau, kaip pykstasi dviratininkai su dviratininkais, nes dviračiu nevažinėju, bet galiu papasakoti, kaip dviratininkai pykstasi su Donskovu. Stovi Donskovas ant paprasto šaligatvio Žardės rajone, pravažiuoja pro jį mergaitė, įsikišusi vielas į ausis, ir taip duoda jam su kuprine... Ir nuvažiuoja ramiai toliau.

Bet viskas gerėja. Prisiminkime, kaip mes važinėjome prieš 20 metų. Stovi šalutinėje gatvėje, niekas tavęs neišleidžia, o dabar - parodo, pamirksi, praleidžia. Visi tie dalykai - kas pirmas, kas teisus, man atrodo, yra tik laiko klausimas. Jaučiu, kad bendra vairavimo kultūra (neskaitant idiotų) yra pagerėjusi, ir tai mane labai tenkina. Vienu milimetru, o gal net centimetru jau esame pakilę.

Užsiminei apie idiotus...

Keliukas į daugiabučio kiemą. Iš galo atvažiuoja mašina, iš priekio - kita. Aš esu uždarytas. Pasitraukiu į šoną, kiek tik įmanoma, vos ne prisiglaudžiu prie šone stovinčių automobilių ir rodau tam, kur iš priekio, kad pravažiuotų pro mane. Išlipa ta mūsų švelnioji moteriška lytis, parametrai - 120x100x140, ir atidaro burną. O neapykanta veide tokia, lyg aš vakar būčiau papjovęs ar pasmaugęs jos vaiką, o užvakar su jos vyru būtume ėję svetimoteriauti...

Arba dar vienas pavyzdys. Pilies gatvėje, prie Dramos teatro, negalima sukti į kairę. Stovi mergina pusę valandos ir bando pasukti. Aš jai bandau kažką paaiškinti, su lempomis mirksiu, galų gale privažiuoju pirma eile. O ji man atkiša "faką". Viskas, nuo to laiko aš joms pastabų daugiau neduodu.

"Kai jos įsikabina į vairą..."

Perėjome prie beveik seksistinio klausimo: kas vairuoja geriau - vyrai ar moterys?

Aišku, moterys vairuoja geriau. Jos kai įsikabina į vairą, neatimsi niekaip - dėk sprogmenis, dar ką nors, neatimsi. Jos viską daro pagal taisykles. Pasakė instruktorius, kad ten reikia sukti į kairę, jos taip ir važiuos net nepasukdamos galvos. O jei dar mašina prabangesnė - sėdi susireikšminusi, snukis "sol mažor". Ir jokios reakcijos, net jeigu situacija - avarinė. Pasakysiu taip - jos pedantiškai laikosi taisyklių ir piktybiškai nedalyvauja eisme.

Karas keliuose - ar turi receptų, kaip jį nugalėti?

Viskas priklauso nuo to, kas tave mokė, kas tave auklėjo, kur tu, kokioje šeimoje ir su kokiomis vertybėmis užaugai.

Apskritai taisyklių nesilaikymą skirstyčiau į piktybišką ir nepiktybišką. Nepiktybiškai nesilaikyti taisyklių yra žmogiška. Ir jeigu taip pasielgiu, išlipu ir pakeliu rankas: "Pasiduodu." Naktį mane sustabdė pareigūnai prie "Akropolio", važiavau be šviesų. Atsiprašiau. Jie galėjo mane bausti, ir būtų buvę teisūs, bet tik įspėjo. Suprato, kad aš - nepiktybinis. Gaila, nežinau jų pavardžių. Nors paimk juos ir išbučiuok.

O nuo piktybiškų "priedurnių" kenčia visi - tai per juos mažinamas greitis, atsiranda kitų apribojimų. Ir vienintelis vaistas prieš tokius - totalus visuomenės nepakantumas, kaip žudikams ar pedofilams. Pamatai "gatavą" - skambini į policiją ir skundi, net jei tai būtų tavo kaimynės Petrauskienės pusbrolio sesers vyro anūko pusseserės vyras. Išgelbėsi jam gyvybę, ir jis nenusineš penkių.

Kokie tavo, kaip vairuotojo, minusai? Kokius KET punktus pažeidinėji?

Yra toks "griekas" - aš neturiu laisvų rankų įrangos. Bet kai skambina koks nors užsakovas dėl koncerto, pasakau tik tiek: "Negaliu kalbėti, aš vairuoju." Jokių filosofinių pamąstymų per mobilųjį telefoną. Dar būna, kitam mieste nepamatai ženklo, kartais viršiji greitį. Bet nepiktybiškai.

ANKETA

Simonas Donskovas, dainininkas. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo "maždaug 1986 metų". Senais laikais važinėjo su VAZ-2108, turėjo "Opel Omega" ("labai patiko ta senutė, labai minkšta, patogi tolimose kelionėse"). Dabar važinėja su "Honda Stream" ("sūnus liepė pirkti, ir aš nusipirkau. Šokėjos telpa gale, ir net sėdi kaip ponios. Tik man blogai - ištiesti kojų negaliu"). Baustas policijos ne kartą, bet už "nekaltus dalykus iš serijos "Nepamačiau".