Servisų-teršėjų mažėja, tačiau grubių pažeidimų vis dar netrūksta

Remontuojant automobilius ir atliekant jų techninę priežiūrą susidaro nemaži kiekiai pavojingųjų atliekų, kurios gali pakenkti žmonių sveikatai ir gamtai. Dėl to automobilių servisai privalo laikytis tam tikrų taisyklių, kurios numato, kaip su tokiomis atliekomis elgtis. Vis tik aplinkosaugos specialistai ir pavojingąsias atliekas tvarkančių įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad nors pastaraisiais metais pažeidimų servisuose fiksuojama mažiau, tačiau jie vis dar yra ganėtinai paplitę.

Susiimti paskatino didesnės baudos

„Praėjusiais metais bendras surinktų pavojingųjų automobilinių atliekų kiekis išaugo 4 proc., o pastebimai didėjo tolimesniam tvarkymui surinktų automobilių akumuliatorių ir panaudotos alyvos kiekiai. Akumuliatorių pernai surinkta beveik 12 proc., o alyvos 6,3 proc. daugiau nei metais anksčiau. Tai yra teigiamas ženklas, rodantis, kad situacija gerėja. Vis tik laikyti ją labai gera vis dar negalime, o atliekų tvarkymo kultūra automobilių servisuose išlieka ganėtinai žema“, – sako atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ direktorius Mindaugas Jančiauskas.

Anot jo, prie atliekų tvarkymo situacijos servisuose gerėjimo pastaraisiais metais labiausiai prisidėjo įvairios aplinkosaugininkų akcijos ir didėjusios baudos už padarytus nusižengimus. Šiuo metu, pagal galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą, pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymas tam tikrais atvejais gali užtraukti net iki 6 tūkst. eurų siekiančią baudą.

Panaudota alyva šildosi

„Daugiausiai pažeidimų servisuose yra susiję su panaudotos alyvos, jos pakuočių ir ja suteptų pašluosčių netinkamu kaupimu, saugojimu ir tvarkymu. Svarbu žinoti, kad pavojingosioms atliekoms priskiriamą panaudotą automobilių alyvą draudžiama maišyti su kitomis atliekomis, išpilti, deginti ar panaudoti atliekų tvarkymo reglamentuose nenumatytais tikslais. Vis tik vengiant atliekų tvarkymo išlaidų ar dėl paprasčiausio nežinojimo tokių draudimų dažnai nepaisoma“, – pabrėžia M. Jančiauskas.

„Žalvario“ atstovo teigimu, panaudota automobilių alyva neretai naudojama serviso patalpų šildymui ją deginant. Dažnai paprasčiausiai sudeginamos ar su buitinėmis atliekomis išmetamos ir alyvos pakuotės bei ja suteptos pašluostės.

„Deginant alyvą, ypatingai buitiniu būdu, be abejo, daroma didelė žala gamtai, teršiamas oras ir bloginamos žmonių gyvenimo sąlygos bei sukeliamas pavojus jų sveikatai. Alyvoje yra gausu pavojingų cheminių junginių, sunkiųjų metalų, kurie degimo metu išskiriami į atmosferą. Užterštu oro kvėpuojantys žmonės rizikuoja susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant ir vėžinius susirgimus“ –  pažymi M. Jančiauskas.

Kenksmingas atliekas parduoda kaip alyvą ar kurą

Pasak direktoriaus, kitas automobilių servisuose neretai aptinkamas grubus, jau ne tik aplinkosaugos, bet ir komercinės veiklos įstatymų, pažeidimas yra panaudotos alyvos, sumaišytos su kitomis atliekomis, pardavinėjimas. Sumaišytą naudotą alyvą ir stabdžių ar aušinimo skystį servisų darbuotojai bando įsiūlyti ne tik atliekų tvarkytojams, tačiau ir kaip kurą ūkininkų kombainams bei traktoriams.

„Gyventojai patys taip pat turėtų būti budrūs bei sąmoningi ir jokių neaiškių mišinių nepirkti, o iš servisų darbuotojų visuomet reikalauti kokybiškų produktų, kurių kilmė yra žinoma, o jų tinkamumas naudoti yra patvirtintas tam tikrais sertifikatais. Naudoti neaiškius naudotos alyvos mišinius ne tik nesaugu ir kenksminga aplinkai, bet tokiu būdu galima ir labai greitai sugadinti savo automobilį. Tad, jei jau ne aplinkosaugos, tai bent praktiniais sumetimais gyventojai turėtų nepirkti tokių gaminių, o apie nelegalią prekybą informuoti savo regiono aplinkosaugininkus“, – sako M. Jančiauskas.

Anot vadovo, automobilių tvarkymu užsiimančios nesąžiningos įmonės džiaugiasi galėdamos atsikratyti pavojingųjų atliekų ir dar uždirbti iš jų netvarkymo, todėl naudojasi gyventojų patiklumu ar noru sutaupyti.

Savo pareigas bando užkrauti klientams

Automobilių servisai jiems tenkančios pareigos, rūšiuoti, prideramai saugoti ir perduoti tolimesniam tvarkymui pavojingąsias atliekas taip pat neretai bando išvengti įtikindami klientus su savimi pasiimti pakeistas dalis ar jų komponentus. M. Jančiauskas perspėja, kad su tokiomis sąlygomis sutikę vairuotojai  ir patys gali turėti nemalonumų, nes, pagal įstatymus, transportuoti pavojingąsias atliekas gali tik teisę tai daryti turintys tvarkytojai. Išimtis galioja tuomet, jei pavojingąsias atliekas gyventojai gabena atiduoti licencijuotiems tvarkytojams ar į stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Pagal galiojančius įstatymus, transporto priemonių remontu ir technine priežiūra užsiimančios įmonės privalo pasirūpinti tinkamu jų veiklos metu susidariusių atliekų sutvarkymu. Be to, tam tikrą kiekį kai kurių pavojingųjų atliekų, pavyzdžiui, padangų, jos privalo priimti iš gyventojų, net jei šie serviso paslaugomis nesinaudojo.

Pavojingosiomis automobilinėmis atliekomis laikomi panaudoti akumuliatoriai, oro, kuro ar tepalų filtrai, alyva ir jos pakuotės, amortizatoriai, padangos, elektroninė įranga ir baterijos bei panašios atliekos. Šių automobilių dalių sudėtyje yra gausu pavojingų medžiagų, kurios, tinkamai atliekų netvarkant, gali patekti į aplinką, užteršti gamtą, sužaloti žmones ar sukelti jiems ligas, kauptis organizmuose ir nulemti lėtinius susirgimus.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, metų pradžioje Lietuvoje buvo daugiau nei 1,5 mln. registruotų transporto priemonių. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje per metus surenkama ir sutvarkoma apie 7 tūkst. tonų automobilinių apmokestinamųjų gaminių atliekų.