Savarankiški automobiliai - vis arčiau gatvių

Tokias prognozes pateikė viena prestižiškiausių tarptautinių vadybos konsultavimo įmonių pasaulyje - "Boston Consulting Group" iš JAV.

Pasiruošę įsigyti

Jos studijoje teigiama, jog automobiliai su savarankiško judėjimo technologijomis, kurios jau dabar montuojamos prabangesniuose modeliuose, sparčiau populiarėti pradės 2017 metais, o masinė jų gamyba įsibėgės 2022-aisiais. 2035-aisiais 18 mln. automobilių turės dalinę autonominio valdymo funkciją, o 12 mln. bus visiškai savarankiški.

Remiantis amerikiečių prognoze, iki to laiko geriausiai priimti tokį transportą bus pasiruošę Japonijos ir Vakarų Europos didmiesčiai. Tiesa, didžiausia pardavimo rinka bus Kinija.

Būtent dideliuose miestuose, remiantis analize, po 25 metų gyvens 9 milijardai žmonių - daugiau nei jų apskritai yra pasaulyje šiuo metu. Ir tai bus sąlyga savarankiškiems automobiliams populiarėti, mat perpildytuose miestuose reikės transporto, galinčio išspręsti kamščių problemas ir kartu užtikrinti eismo saugumą.

Analitikų teigimu, šios technologijos pabrangins automobilį 2-10 tūkst. JAV dolerių, tačiau per pirmuosius 10 metų jos atpigs 4-10 proc.

"Boston Consulting Group" atliko ir vairuotojų apklausą. Apklausus 1 500 amerikiečių paaiškėjo, jog įsigyti savarankišką automobilį jau per artimiausius 5 metus norėtų daugiau nei pusė respondentų, 44 proc. tam būtų pasiruošę per dešimtmetį.

Tiesa, jie iškėlė ir tam tikras sąlygas - tokios mašinos turėtų būti apsaugotos nuo kibernetinių atakų, turėtų būti išspręstas ir atsakomybės įvykus avarijai klausimas.

Mersedesas prabils pėstiesiems

O automobilių gamintojai toliau tobulina autonominio valdymo technologijas. Neseniai Las Vege (JAV) įvykusioje tarptautinėje elektronikos parodoje CES koncernas "Daimler" pristatė koncepcinį "Mercedes-Benz F015 Luxury in Motion" ("Prabanga judėjime") modelį.

Šis vandeniliu varomas keturvietis prototipas gali važiuoti pats - naudodamas vaizdo kameras, lazerinius ir ultragarsinius sensorius, taip pat smulkaus mastelio žemėlapius. Elektronika leidžia mašinai "bendrauti" su kitais automobiliais, infrastruktūros objektais bei žmonėmis.

Jei kelyje automobilis "pamatys" pėsčiąjį, įsijungs automatinio stabdymo programa. Beje, stabdymo intensyvumas priklausys ir nuo gale judančio kito automobilio - mersedesas nesustos akimirksniu, kad nebūtų sukurta avarinė situacija. Tuo pačiu metu LED žibintai radiatoriaus grotelėse užsidegs raudona šviesa - kad pėsčiasis būtų įspėtas apie mašinos artėjimą. Be to, pasigirs ir garsinis raginimas žmogui pasitraukti iš kelio.

Planuojama, kad tuo atveju, jei automobilį valdys vairuotojas, jo žibintai švies balta spalva, o valdymą perėmus kompiuteriui jie skleis mėlyną šviesą. Pastaruoju atveju priekinės mašinės sėdynės galės pasisukti 180 laipsnių kampu - kad visi keleiviai ir vairuotojas sėdėtų veidu vienas į kitą.

Maža to - "Daimler" inžinierių teigimu, vairuotojo ir kompiuterio "bendravimas" vyks pasitelkus šešis specialius monitorius, automobilio funkcijas žmogus galės valdyti ne tik liečiamo ekrano paspaudimais, bet ir gestais bei žvilgsniu.

Suprantama, F015 yra tolesnės ateities automobilis, o štai jau 2016 m. "Mercedes-Benz" savo įprastuose serijiniuose modeliuose pradės montuoti pagalbinę sistemą, perimsiančią iš žmogaus mašinos valdymą greitkeliuose. Tokią pačią sistemą savo elektromobiliuose "Model S" JAV kompanija "Tesla" pradės montuoti dar šiemet.

Beje, CES parodoje savo viziją šioje sruityje pademonstravo ir vienas pagrindinių "Daimler" konkurentų "Audi" - Ingolštato koncerno inžinieriai čia pristatė autonominį "Audi A7 Sportback piloted driving", kuris pats įveikė 800 km atstumą nuo garsiojo Silikono slėnio iki Las Vegaso. Savarankiškai galintis važiuoti serijinis "Audi" modelis pasirodys 2016 metais - tai bus A8.

Problemų dar yra

O štai "Nissan" pranešė savarankiško vairavimo sistemą kursianti su JAV kosmoso agentūra NASA. Abi pusės, pasirašiusios 5 metų bendradarbiavimo sutartį, yra įsitikinusios, jog tokios transporto priemonės bus saugesnės ir žmonėms, ir aplinkai.

NASA priklausantis Eimso (Ames) tyrimų centras jau yra prisidėjęs kuriant robotizuoto Marso automobilio ("Mars rover") "smegenis".

Pranešama, jog būsimasis autonominis automobilis, kurio pasirodymo laukiama iki 2020-ųjų, turės sensorius, padėsiančius atpažinti įvairius objektus kelyje ir išvengti avarijos.

Kol kas būtent atpažinimo sistemos sukūrimas inžinieriams ir yra vienas didžiausių galvos skausmų. Pavyzdžiui, toliausiai savarankiško automobilio konstravimo srityje pažengusi kompanija "Google" viena pagrindinių problemų įvardina šviesoforo signalų atpažinimo trukdžius.

Autonominiam "Google" prototipui įveikus daugiau nei milijoną kilometrų paaiškėjo, jog kompiuteris "pasimeta", jei, pavyzdžiui, sankryžoje aplinkos šviesa yra per daug ryški - tada sistema nebeatpažįsta šviesoforo signalų.

Tokia pati problema - ir su laikinai, pavyzdžiui, gatvės remonto vietoje, įrengtu šviesoforu. Jis elektronikai taip pat yra "nematomas", nes nėra įtrauktas į skaitmeninius žemėlapius. Sistema paprasčiausiai nežino, kur ieškoti šviesoforo signalo.

Taip pat kompiuteris nesugeba "pamatyti" duobių kelyje arba, sakykime, atidaryto kanalizacijos šulinio. Problemų gali kilti ir dėl kitų trukdžių, pavyzdžiui, sniego, kuriuo padengiamos vaizdo kameros ar jutikliai.

Jau turi kontraktus

Šiaip ar taip, įrangos gamintojai kai kurią produkciją jau pasiruošę tiekti pramoniniu mastu. Neseniai pasibaigusiame Detroito autosalone "Robert Bosch GmbH", viena didžiausių pasaulyje automobilių komponentų gamintojų, paskelbė planus į rinką tiekti savarankiškam vairavimui skirtas technologijas.

Vokiečių kompanija pranešė jau sudariusi nemažai kontraktų dėl radarų, kamerų, valdymo blokų ir kitų dalių tiekimo 2017-2018 metais.

"Bosch" vizija tokia: pirmajame savarankiškų automobilių plėtros etape, 2017 metais, mašinos jau pačios sugebės važiuoti automagistrale iki 120 km/h greičiu; o elektronika bus atsakinga už išsilaikymą eismo juostoje, tačiau vairuotojas vis tiek turės stebėti kelią.

Antrajame etape, 2018 m., automobiliai jau sugebės patys keisti eismo juostas greitkeliuose, tačiau vairuotojas turės pritarti tokiam manevrui. Vėliau, iki 2020 m., mašina automagistralėje jau važiuos visiškai savarankiškai, vairuotojas galės užsiimti skaitymu, pokalbiais ar įvairiomis elektronikos bei ryšio prietaisų siūlomomis pramogomis, tačiau privalės būti pasiruošęs automobilio valdymą į savo rankas perimti bet kurią akimirką.

Ketvirtajame etape, iki 2025 m., automobiliai jau sugebės patys, be vairuotojo įsikišimo, nuvažiuoti nuo atskaitos taško iki nurodytos vietos.

Beje, "Bosch" yra ne tik gamintojai - įmonės inžinieriai patys kuria ir bando autonominio vairavimo technologijas.

Pasitelks milžinus

Panašų terminą - 2017-uosius - kaip didesnio populiarėjimo metą nurodo ir jau minėtoji "Google".

Kompanijos autonominio automobilio projekto vadovo Kriso Armsono (Chris Urmson) nuomone, visiškai savarankiškos transporto priemonės bendrojo naudojimo keliuose gali pasirodyti jau po dvejų metų. Maksimalus terminas - 5 metai.

A9 automagistralėje Vokietijoje jau šiais metais gali būti sumontuota bepiločiams automobiliams skirta įranga. Tomo GUKAUSKO nuotr.

"Google" šiais metais toliau bandys autonominį prototipą bendrojo naudojimo keliuose, nors iš anksto ir pranešė, kad pati serijiniu būdu šios mašinos negamins - kompanija tik tieks savo technologijas kuriai nors iš didžiųjų gamintojų, su kuria bus sudaryta sutartis dėl serijinio automobilio surinkimo.

Kada tai bus? "Kai bus saugu ir kai tam bus visiškai pasiruošta", - į tokį klausimą atsakė K. Armsonas.

Tarp galimų "Google" partnerių agentūra "Reuters" jau anksčiau minėjo koncernus "General Motors", "Ford Motor Co.", "Toyota Motor Corp.", "Daimler AG" ir "Volkswagen AG".

O dvivietį, šiuo metu bandomą prototipą yra sukūrusi nedidelė Mičigano kompanija "Roush", ji pagamins ir kitus bandomuosius "Google" modelius. Jų planuojamas skaičius - 100.

"Autobane" - speciali įranga

Kol kas bandomųjų savarankiškų automobilių naudojimas keliuose ir gatvėse leidžiamas trijose JAV valstijose, nuo šių metų sausio tokioms transporto priemonėms galima išvažiuoti į kelius ir Didžiojoje Britanijoje. Atskiri leidimai išduoti Švedijoje, Nyderlanduose.

O štai Vokietijos transporto ministerija ketina leisti tokias mašinas bandyti magistralėje A9 - "autobane", jungiančiame Berlyną su Miunchenu. Tam tikroje jos atkarpoje bus sumontuoti specialūs jutikliai ir įranga, leisianti automobiliams su "autopilotais" keistis informacija tarp savęs ir kelio infrastruktūros.

Planuojama, kad bandomieji automobiliai čia pasirodys iki metų pabaigos.

Jei planai bus įgyvendinti, tai greičiausiai bus pirmas atvejis pasaulyje, kai tokia įranga sumontuota bendrojo naudojimo keliuose.

"Vokietijos automobilių pramonė vysto šią sritį, o mes norime juos palaikyti. Be to, yra ir tikslas sumažinti transporto kamščius ir padidinti eismo saugumą", - taip iniciatyvą pakomentavo šalies transporto ministerijos atstovas Ingo Štrateris (Ingo Strater).

INFORMACIJA

Galimos kliūtys

Nepaisant didelio optimizmo, masinis savarankiškų automobilių pasirodymas gatvėse gali įvykti ne taip greitai, kaip nori inžinieriai. Viena iš priežasčių - kol kas nėra technologijų standartų, būtinų tokioms transporto priemonėms komunikuoti vienai su kita. Šiuo metu kone dauguma šių technologijų kūrėjų naudoja skirtingus būdus ir metodus, tad ateityje juos sujungti į bendrą automobilio komunikavimo su kitu automobiliu ir su kelio infrastruktūra sistemą gali būti sunku.
Taip pat kliūčių gali sudaryti ir įstatymų bazė. Iki šiol tokių automobilių naudojimą yra įteisinusios tik kelios valstijos JAV.