Sausį vairuotojai įvežė mažiau taršius automobilius nei metų pabaigoje

2019 metų pabaigoje vidinėje šalies rinkoje buvo fiksuojamas naudotų automobilių prekybos suaktyvėjimas. Transporto prekybos platformos Autoplius.lt duomenimis, tai gali būti siejama su daugumą vairuotojų paliesiančiu automobilių registracijos mokesčiu.

Automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis pažymi, kad vairuotojų pasirinkimas pasikeitė paskutinį praėjusių metų ketvirtį, tačiau pokyčiai fiksuojami ir po to, nors automobilių registracijos bus apmokestinamos tik nuo liepos 1 dienos.

„Matėme, kaip keitėsi importuojamų automobilių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes bei degalų tipus. Kol kas pokyčiai kuklūs, tačiau išanalizavę sausio mėnesio duomenis pastebėjome, kad vairuotojai šių metų pradžioje rinkosi mažiau teršiančias transporto priemones. Galime teigti, kad žmonės skuba įsigyti automobilius, kol tokio tipo sandoriams netaikomi jokie papildomi mokesčiai. Negana to, jie renkasi tokius automobilius, kuriuos bus lengviau parduoti mokesčiui įsigaliojus“, – tvirtina Autoplius.lt komunikacijos vadovas M. Buzelis.

Specialistas pastebi, kad per gruodį į Lietuvą įvežtų automobilių vidutinė CO2 emisija siekė 168 g/km. Sausį šis rodiklis sumenko 2,5 proc. – vidutinė įvežto automobilio CO2 emisija siekė 164 g/km.

„Kalbant apie į šalį įvežamus naudotus automobilius, didžiausi pokyčiai fiksuojami prie vairuotojų, kurie persėdo į hibridines transporto priemones. Jeigu gruodį toks importuotas automobilis vidutiniškai išmetė 114 g/km CO2, sausį šis rodiklis sumenko net 8,8 proc., iki 104 g/km. Tiesa, mokestis bus taikomas tik tiems automobiliams, kurių CO2 emisija viršija 130 g/km“, – priduria Autoplius.lt komunikacijos vadovas.

Visgi, tokiais degalais varomi automobiliai sudaro labai mažą naudotų automobilių importo rinkos dalį. Tuo tarpu sausį įvežtų naudotų dyzelinių bei benzininių automobilių CO2 emisija vidutiniškai buvo 2 – 2,5 proc. mažesnė nei analogiškais degalais varomų transporto priemonių, įvežtų mėnesiu seniau.

Iš visų per sausio mėnesį į Lietuvą įvežtų naudotų automobilių, daugiau nei pusė – 57 proc. – turėtų būti apmokestinti juos perregistruojant ateityje. 15 proc. iš visų per sausį importuotų naudotų automobilių šio mokesčio išvengtų – maždaug šeštadalis automobilių patenka tarp mažiau teršiančių – jų CO2 emisija telpa po 130 g/km riba.

Didele nuo liepos 1 dienos atsirasiančio mokesčio problema Matas Buzelis įvardina faktą, kad daugiau nei ketvirtadalio įvežamų naudotų automobilių CO2 emisija nėra žinoma.

„Net 28 proc. iš gruodį bei sausį į Lietuvą įvežtų automobilių buvo be duomenų apie CO2 emisiją. Kyla klausimas, kaip bus nustatomas registracijos mokesčio dydis, perregistruojant tokį automobilį? Šį klausimą reikėtų spręsti jau dabar. Jeigu emisijos bus skaičiuojamos vadovaujantis įstatyme numatytomis formulėmis, galimai bus daug netikslumų, kurie konvertuosis į vairuotojų nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą“, – tvirtina Autoplius.lt komunikacijos vadovas.

Anot automobilių rinkos eksperto, apytikslę CO2 emisiją galima nustatyti naudojantis įvairiais automobilių duomenų katalogais, tačiau ir šie ne visada pateiks atsakymus. Dėl tokių atvejų turėtų būti sukurtos sveika logika pagrįstos formulės.

Pagal nuo liepos 1 dienos įsigaliosiančią automobilių registracijos mokesčio tvarką, dyzelinių automobilių CO2 emisija bus suskaičiuojama pagal transporto priemonės svorio, koeficientų sumos ir sandaugos formulę. M. Buzelio teigimu, automobilio masė yra reikšmingas kintamasis anglies dvideginio emisijos nustatymui, tačiau šalia turi būti ir tokie kintamieji, kaip variklio galingumas, gamybos metai arba variklio taršos „Euro“ standartas.