Roma Šimulionienė: "Nepakanka vien tik lavinti vairavimo įgūdžius"

"Būtų neteisinga spręsti apie žmogų vien iš to, kaip jis elgiasi prie vairo, nes tą elgesį gali sąlygoti daugybė veiksnių, kurių žmogus gali ir nekontroliuoti", - tvirtina universiteto "vyr. psichologė", atsakydama į "Vairuotojo anketos" klausimą, ką jai apie žmogų pasako jo elgesys prie vairo.

Anot R. Šimulionienės, norint suprasti žmogų iš jo elgesio kelyje, reikėtų jį stebėti ilgesnį laiką įvairiose situacijose.

Apie empatiją

Kaip jums kai kurių vairuotojų motyvai?

Vienokio ar kitokio vairavimo motyvai gali būti labai įvairūs - pvz., siekimas atsipalaiduoti arba maloniai praleisti laiką, rungtyniauti arba tiesiog rizikuoti vardan rizikavimo. Vairavimo būdas gali būti susijęs ir su socialinėmis priežastimis pvz., grupės spaudimu. Daugeliu tyrimų nustatyta, kad didelę įtaką jaunų vairuotojų (ypač vyrų) rizikingam vairavimui daro bendraamžiai.

Eismas - neišvengiamas bendravimas tarpusavyje (akių kontaktu, posūkių signalais ir pan.). Kodėl kai kurie gatvėje elgiasi taip, lyg apskritai gyventų pasaulyje vieni ir aplinkui nebūtų kitų žmonių?

Gali būti, kad jie nuvertina vairavimo riziką ir pervertina savo vairavimo gebėjimus. Toks elgesys gali būti susijęs ir su vairuotojo nuostatomis. Nemanau, kad tokių žmonių yra daug.

Ar sutiktumėte, kad svarbiausias psichologinis terminas kelyje, o gal ir Kelių eismo taisyklėse, turėtų būti šis - empatija?

Svarbiausias dalykas kelyje - atsakomybė ir taisyklių laikymasis. O empatija padeda atsakingai elgtis. Empatiškam žmogui lengviau suprasti savo elgesio pasekmes.

Kas pakeičia žmogų prie vairo

Jau baigiame susitaikyti su tuo, kad neretai svetimų gyvybės vairuotojams nieko vertos. Bet kodėl jie prarado ir įgimtą, elementariausiam padarui gamtoje būdingą savisaugos instinktą? Ar čia toks savižudiškas lietuvių tautos mentalitetas?

Nemanau, kad netinkamą vairuotojo elgesį galima paaiškinti savisaugos instinkto praradimu. Tokį elgesį gali nulemti daugybė priežasčių. Galima sakyti, jog yra žmonių, linkusių rizikingai vairuoti. Tokie žmonės pasižymi didesniu agresyvumu, impulsyvumu. Su rizikingu vairavimu yra siejamas vairuotojo polinkis pykti, patiriamas stresas, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas. Rizikingą vairavimą galima paaiškinti ir vairuotojo nuostatomis, pvz., teigiamu požiūriu į greičio viršijimą.

Kas, jūsų nuomone, labiau sąlygoja vairuotojų agresiją kelyje - susiformavę charakterio bruožai ar tiesiog momentinės nuotaikos? Iš kur ta agresija gimsta apskritai - žiūrėk, žmogus vienoks bendraujant akis į akį ir visai kitoks - prie vairo...

Daugeliu tyrimų nustatyta, kad agresija yra geriausiai rizikingą vairavimo elgesį prognozuojantis veiksnys. Į agresyvumą galima žiūrėti kaip į asmenybės bruožą. Tačiau agresija gali būti sąlygota ir situacijos. Todėl ir atsitinka taip, kad žmogus vienoks prie vairo, kitoks bendraujant akis į akį. Įsivaizduokime, jog žmogus vėluoja į jam labai svarbų susitikimą. Įsėdęs į automobilį, supranta, kad niekaip neišvažiuos iš kiemo. Kai pagaliau jam tai pavyksta padaryti, kelyje užstringa dėl didžiulės avarijos... Ne visi pajėgia kontroliuoti savo reakcijas tokiose situacijose.

Nepažeidžiamumo iliuzija

Ar sutiktumėte, kad dėl neatsakingo elgesio kaltas ir žmonių vaizduotės skurdumas? Juk jei mama mintyse sugebėtų pamatyti, kaip jos vaiko smegenys ištykšta į priekinį stiklą įvykus susidūrimui, niekada neleistų jam stovėti tarp priekinių sėdynių ir kruopščiai jį prisegtų kėdutėje...

Paprastai juk negalvojame apie tokius dalykus. Net suprasdami neatsakingo elgesio pasekmes galvojame, kad mums taip tikrai neatsitiks. Tai vadinama "nepažeidžiamumo iliuzija".

Kalbėdami apie elgesį gatvėje turbūt turėtume pripažinti, kad vaikas yra "tabula rasa" - išmoksta elgtis žiūrėdamas į kitus. Kieno įtaka čia galėtų būti didžiausia - tėvų, mokytojų, policijos pareigūnų?

Mes daug ko išmokstame stebėdami kitus. Kad vaikas tinkamai elgtųsi gatvėje, svarbi tiek tėvų, tiek mokytojų, tiek policijos pareigūnų įtaka. Jis turi matyti tinkamą elgesio modelį. Jeigu mama vaiką moko saugiai elgtis gatvėje, o pati bėga į kitą pusę ne pėsčiųjų perėjoje, kažin ar vaikas seks jos pamokymais.

Ar įmanomas koks nors teigiamas poveikis žmogui jau suaugus? Pavyzdžiui, vairavimo instruktorių pamokų, griežtų įstatymų ir baudų, policijos ekipažų gatvėse pavidalu? Ar tiesiog jau per vėlu?

Žinoma, įmanomas. Žmogus mokosi visą gyvenimą. Tik aišku, kuo anksčiau pradėsime, tuo geriau. Visada efektyviau užkirsti kelią netinkamam elgesiui, negu kovoti su jo pasekmėmis. Be to, jeigu jau sukuriamos taisyklės, būtina jų laikytis.

Mokyti reguliuoti emocines būsenas

Taigi, esminis klausimas... Karas keliuose - ar, kaip psichologė, galite pasiūlyti receptų, kaip jį laimėti?

Situaciją pakeisti galėtų prevencinės priemonės. Žmonės turi būti mokomi saugiai vairuoti. Nepakanka vien tik lavinti vairavimo įgūdžius. Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad orientavimasis į vairavimo įgūdžių ugdymą gali duoti net priešingų rezultatų - žmogus gali per daug pasikliauti savo įgūdžiais, pasirinkti neatsargų vairavimo stilių, jis gali būti nemotyvuotas laikytis taisyklių. Žmonės turi būti mokomi reguliuoti savo emocines būsenas.

Didelė problema yra alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į vairavimo išgėrus ir apsvaigus nuo narkotinių medžiagų prevenciją.

Manau, kad ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tam tikras vairuotojų grupes. Pvz., nustatyta, kad rizikingas vairavimas susijęs su jaunų vyrų agresyvumu. Todėl reikėtų ieškoti būdų, kaip išmokyti šiuos žmones mažinti ir valdyti pyktį bei agresyvumą.

Koks kitų eismo dalyvių elgesys labiausiai erzina jus kaip vairuotoją?

Mane erzina, kai priešais važiuojantis vairuotojas nerodo posūkio signalų.

Kokie jūsų, kaip vairuotojos, minusai? Ar pažeidinėjate KET?

Visada stengiuosi vairuoti saugiai ir nerizikuoti. Yra buvę atvejų, kai padariau klaidų dėl skubėjimo, galvojimo apie kelis dalykus vienu metu. Sąmoningai nepažeidinėju KET.

Net suprasdami neatsakingo elgesio pasekmes galvojame, kad mums taip tikrai neatsitiks. Tai vadinama "nepažeidžiamumo iliuzija".

ANKETA

Roma Šimulionienė, Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos katedros vedėja. Vairuotojo pažymėjimas - nuo 1996 m. Ilgesnį laiką naudoti automobiliai - "Ford", "Toyota". Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta du kartus: "Esu bausta už tai, kad, sukdama iš šalutinio kelio, nepraleidau pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Tiesiog galvodama apie kitus dalykus, nepastebėjau jo. Kitą kartą labai skubėjau ir į sankryžą įvažiavau, jau užsidegus geltonam signalui."