Pasak specialistų, šių takų plėtra didina eismo saugumą ir mažina aukų skaičių keliuose.
Didina saugumą
Už pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimą prie valstybinės reikšmės kelių yra atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jos duomenimis, Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose nuo 2007 m. iki 2011 m. bendras pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis išaugo nuo 1 090 km iki 1 240 km. Kad pėsčiųjų ir dviračių takai yra veiksminga eismo saugumo priemonė rodo ir skaičiai: 2007 m. žuvo 235 pėstieji (dviratininkų - 73), o 2010 m. žuvo - 106 (dviratininkų - 24).
"Tyrimai rodo, kad vien tako nutiesimas sumažina eismo įvykių tikimybę trečdaliu, tačiau derinant su kitomis priemonėmis - apšvietimo įrengimu, saugaus perėjimo per kelią užtikrinimu, apsauginių tvorelių įrengimu, nuolatine tako priežiūra - padeda užtikrinti, kad eismo įvykio tikimybė tampa ypač maža", - pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Narbutas.
Per pastaruosius trejus metais Klaipėdos regione šalia užmiesčio kelių buvo nutiesta 7,6 km pėsčiųjų ir dviračių takų ar šaligatvių. Ilgiausi jų driekiasi palei valstybinės reikšmės rajoninius kelius Slengai-Baukštininkai, Klaipėda-Triušiai-Kretinga beialia krašto kelio Plungė-Vėžaičiai.
Trumpesni takai tiesiami sprendžiant lokalias saugaus eismo problemas, kai valstybinės reikmės kelias kertą gyvenvietę ir būtina užtikrinti saugų pėsčiųjų ar dviratininkų patekimą prie mokyklų, parduotuvių ar autobusų stotelių, pėsčiųjų perėjų.
Klaipėdos rajone įsikūrusios Triušelių gyvenvietės bendruomenės nariai taip pat džiaugiasi šiais metais baigtu tiesti dviračių taku palei kelią Slengai-Baukštininkai. Jis kerta ir šią gyvenvietę, tad joje užtikrintas didesnis eismo saugumas.
Pasak P. Narbuto, artimiausiu metu planuojama pradėti tiesti taką Kretingalėje, šalia kelio Klaipėda-Kretinga nuo 15,49 iki 16,058 km. Taip pat planuojama rekonstruoti susidėvėjusio tako ruožus šalia valstybinės reikšmės kelio Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai.
Naujas metodas
"Dviračių transportas susisiekimo sistemoje gali užimti svarbesnę vietą tik turėdamas išplėtotą takų tinklą", - sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas.
Anot jo, plėtojant šį tinklą pasitelkiamos Europos Sąjungos lėšos, nes Kelių priežiūros ir plėtros programoje pėsčiųjų ir dviračių takams skiriamas metinis finansavimas siekia tik 4 mln. Lt
"Brangiausi yra takai, tiesiami per gyvenvietes, nes reikia išspręsti vandens nutekėjimo klausimus, sutvarkyti kitas po tako danga esančias komunikacijas. Tokiu atveju dažnai bendradarbiaujama su rajono savivaldybe. Tai pat sudėtinga įrengti tokiose vietose, kur yra statūs kelio šlaitai, nes tenka platinti kelio sankasą, arba kur kelias kerta vandens kliūtis. 1 kilometro tako tiesimo kaina gali svyruoti nuo 200 iki 500 tūkstančių litų", - pasakojo P. Narbutas.
Specialisto teigimu, šiuo metu pradėtas taikyti naujoviškas dviračių takų įrengimo metodas, kai asfaltuotas takas įrengiamas kelkraščio sąskaita, o nuo važiuojamosios dalies atskiriamas apsauginiu atitvaru. Tokį taką galima greičiau ir pigiau įrengti, be to nereikia atlikti sudėtingų ir ilgai trunkančių privačios žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms procedūrų.
Rašyti komentarą