Šiaip ar taip, reikalai į priekį juda - jau ne tik turima galimybių studija (ji pristatyta pernai rugsėjį), bet ir iš miesto biudžeto yra skirta lėšų, reikalingų pirmojo valdymo sistemos diegimo etapo techniniam projektui parengti.
Tam numatyta 14 tūkst. eurų, techninės dokumentacijos parengimo terminas - 2015-ieji. Jei nebus trukdžių (konkurso rezultatų apskundimo ir pan.), minėtą techninį projektą tikimasi pabaigti iki metų pabaigos, o tada (arba 2016-ųjų pradžioje) Savivaldybė kreipsis dėl Europos Sąjungos (ES) paramos fondų lėšų gavimo. Dar anksčiau valdininkai teigė, jog be ES paramos užmačių miesto gatves padaryti "išmanesnėmis" būtų labai sunku.
Jei paraiškai bus pritarta, uostamiestis pradiniam savo vizijos žingsniui įgyvendinti iš ES gautų apie 1,1 mln. eurų.
Būtent tiek, aukščiau minėtą galimybių studiją parengusios bendrovės "Viltechna" ekspertų teigimu, ir turėtų kainuoti pirmieji žingsniai Klaipėdoje pradedant diegti intelektinę transporto sistemą.
Kas bus padaryta
Šį vadinamosios žaliosios bangos principo įgyvendinimo etapą sąlyginai - dėl planuojamų darbų, dėl jų laiko ir kaštų - galima vadinti minimaliuoju. Jis numato eismo valdymą, paremtą fiksuotu šviesoforų veiklos režimu. Kitaip sakant, sankryžos neturėtų eismo detektorių, tačiau būtų vaizdo kameros (CCTV), kurias stebintis operatorius pagal poreikį bevieliu (GSM) ryšiu keistų šviesoforų fazes ar jų trukmę.
Šio scenarijaus rengėjų teigimu, sąlyginei žaliajai bangai užtikrinti visuose trijuose pagrindiniuose Klaipėdos transporto koridoriuose (Šilutės plento, Taikos prospekto-Herkaus Manto-Liepojos gatvių ir Minijos-Pilies-Naujosios Uosto gatvių) pakaktų vieno operatoriaus.
Kalbant apie techniką, reikėtų 20 vaizdo kamerų strateginėse sankryžose, 46 šviesoforo valdiklių bei tiek pat modemų.
Remiantis "Viltechnos" skaičiavimu, visa tai kartu su diegimo darbais kainuotų 1 mln. 165 tūkst. eurų.
Antrasis etapas
Antrasis intelektinės transporto sistemos diegimo etapas būtų skirtas eismui Taikos prospekto-Tiltų-Herkaus Manto gatvių koridoriuje, kuriuo juda dideli visuomeninio transporto srautai, sureguliuoti.
Galimybių studijos rengėjų vizija - čia, pakeitus 22 šviesoforų valdiklius ir juos sujungus į vieną sistemą, būtų sėkmingai ir iki galo įgyvendintas žaliosios bangos principas. Maža to - likusiose 46-iose šviesoforinėse miesto sankryžose reikėtų įdiegti eismo detektorius.
Be to, jau prireiktų didesnio eismo valdymo centro su serveriais bei vieno papildomo operatoriaus.
Teigiama, kad pirmenybė būtų teikiama miesto autobusams - maždaug 150-yje jų reikėtų įdiegti vadinamąją viešojo transporto prioriteto įrangą (siųstuvai, GPS, radijo modemus), kuri, "bendraudama" su šviesoforais, galėtų juos pati reguliuoti.
Šio "malonumo" kaina priklausytų nuo būdo, kuriuo būtų susietos sankryžos. Jei tai būtų GSM ryšys, paremtas GPRS/EDGE/UMTS modemais, visos sistemos įgyvendinimas kainuotų 2 mln. 375 tūkst. eurų, jei būtų tiesiamas optinis kabelis - o jo reikėtų apie 40 km - kaina siektų 4 mln. 411 tūkst. eurų.
Gali būti dar tobuliau...
Tik įgyvendinus pirmuosius du etapus, būtų įmanomas trečiasis, "maksimalusis", scenarijus, numatantis pilną adaptyvinės, t. y. prisitaikančios prie transporto srautų, eismo valdymo sistemos įdiegimą ne tik minėtame "centriniame" koridoriuje, tačiau ir Minijos-Pilies-Naujosios Uosto gatvių bei Šilutės plento-Mokyklos-Priestočio gatvių arterijose.
Eismo detektoriai turėtų būti sumontuoti ne tik jose, bet ir miestą skersai kertančiuose koridoriuose (Jūrininkų prospekto, Smiltelės gatvės, Baltijos prospekto ir Tilžės-Sausios 15-osios gatvių).
Anot studijos autorių, sistema veiktų pati "iš savęs", reaguodama į situaciją realiu laiku - kiekviena sankryža "bendrautų" su kita, prisitaikytų viena prie kitos.
Be papildomos darbo vietos vienam operatoriui sukūrimo, reikėtų ir papildomos įrangos - dar 20 vaizdo kamerų, šešių meteorologinių stotelių, penkių kintamos informacijos ženklų vairuotojų informavimo sistemai.
Šiam etapui įgyvendinti reikėtų apie 6 mln. 570 tūkst. eurų.
Ši suma Klaipėdos biudžetui - didelė, tad nei apie antrojo, nei, tuo labiau, apie trečiojo etapo darbų terminus Savivaldybėje kol kas net nekalbama.
INFORMACIJA
Šiuo metu Klaipėdos eismo valdymo sistema yra nevienalytė - atskiri valdymo komponentai, pavyzdžiui, šviesoforai, valdikliai ir pan., yra skirtingų gamintojų, tad jų suderinti tarpusavyje neįmanoma. To pasekmė - tarp skirtingų sankryžų nėra sąveikos, kuri ir turėtų būti pagrindas žaliajai bangai. Be to, eismo valdymo planai, t. y. šviesoforų veiklos režimai, mieste dažnai neatitinka realių srautų.
Rašyti komentarą