Prieštaringi įstatymai: atėjo laikas taisyti pataisas

Rugsėjo pabaigoje baigsis daugeliui transporto priemonių savininkų svarbus terminas, iki kurio jie turėjo pasirūpinti privalomąja technine apžiūra ar privalomuoju draudimu po to, kai nuo šių metų liepos 1 dienos, vadovaujantis minėto įstatymo pataisomis, jų transporto priemonėms buvo sustabdytas leidimas dalyvauti eisme.

VĮ "Regitra" duomenimis, tai palietė apie 1 mln. Lietuvoje įregistruotų kelių transporto priemonių. Daugelis jų jau nebeeksploatuojamos, tačiau jų valdytojai iki šiol nesikreipė dėl išregistravimo.

Šios transporto priemonės bus išregistruotos, jei iki rugsėjo pabaigos (t. y. per 90 dienų nuo leidimo sustabdymo) jų valdytojai ar jų įgalioti asmenys neatliks privalomosios techninės apžiūros, neapdraus privalomuoju draudimu ir nepareikš pageidavimo sustabdyti leidimą vieneriems metams.

Per 90 dienų nuo leidimo sustabdymo atlikus privalomąją techninę apžiūrą ir apdraudus privalomuoju draudimu, leidimo sustabdymas bus panaikintas automatiškai.

Jei transporto priemonės artimiausiu metu nežadama naudoti viešajame eisme ir leidimas nėra būtinas, prasitęsti leidimo sustabdymą iki vienerių metų galima kreipiantis į "Regitros" filialą arba per transporto priemonių registravimo elektroninę sistemą (eKETRIS).

Dėl sustabdymo patariama kreiptis iš anksto, nelaukiant paskutinės termino dienos.

Kur dėti automobilį?

Dar viena SEAKĮ pataisa palietė tuos savininkus, kurių automobiliai pateko į avariją ir buvo apgadinti.

Pagal nuo liepos 1 d. įsigaliojusią tvarką, apgadinta transporto priemonė yra išregistruojama bei netenka teisės sugrįžti į eismą tais atvejais, kai draudimo įmonė nusprendžia, jog remontuoti transporto priemonę yra ekonomiškai netikslinga.

SEAK įstatyme minimose eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo taisyklėse numatyta, kad turtas neberemontuojamas, kai būtinos išlaidos sudaro 75 ir daugiau proc. turto vertės. Draudikai apie tai privalo pranešti Kelių transporto priemonių registrui. Tokių transporto priemonių registracija automatiškai panaikinama be teisės grįžti į Lietuvos viešąjį eismą.

"Autosalone" dar anksčiau spėjome, jog tokia naujovė, politikų įvesta prisidengiant eismo saugumo šūkiu, į avariją patekusių automobilių savininkams neretai atims galimybę šia mašina ateityje apskritai išvažiuoti į gatves, ir žmonėms teks spręsti galvosūkį, kur ją dėti.

Saugus, bet nesaugus

Patys draudikai pripažįsta, kad naujojoje pataisoje yra likę daug spragų, kurias derėtų ištaisyti.

"Įsigaliojusios SEAKĮ pakeitimo pataisos gali sukelti ir kontroversiškų situacijų. Lietuvoje daugiausiai eksploatuojamos 12-14 metų transporto priemonės, kurių vertė rinkoje yra labai maža. Joms menkiausias remontas, toks kaip durelių ar bamperio perdažymas po subraižymo, gali viršyti žalos nustatymo ir mokėjimo taisyklėse numatytą limitą, nors iš tiesų tai nebūtų kritinis gedimas, po kurio automobiliai galėtų būti traktuojami kaip nesaugūs viešajame eisme.

Kita prieštaringa situacija gali nutikti, jei jūsų automobilis yra visiškai naujas, ir jo remonto sąnaudos bus didelės ir galimai sieks įstatyme numatytą ribą. Remiantis atnaujinto įstatymo taisyklėmis, toks automobilis tampa nebesaugus kelyje, bet praktiškai - visiškai nebūtinai", - teigia bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, vyriausiasis ekspertas Andrius Žiukelis.

Jau siūloma keisti tvarką

Tų, kurie supranta situacijos absurdiškumą, yra ir tarp politikų. Seimo narys Eligijus Masiulis pasiūlė keisti transporto priemonių išregistravimo tvarką pareiškęs, kad automobiliai ar motociklai Lietuvoje neturėtų būti privalomai išregistruojami remiantis vien draudikų išvadomis dėl transporto priemonės būklės.

E. Masiulis jau užregistravo šią nuostatą panaikinančias SEAKĮ pataisas.

"Pagrindinis kriterijus sprendžiant, ar automobilis tinkamas toliau važiuoti, turėtų likti jo saugumas. Saugumas įvertinamas atliekant techninę apžiūrą, negalima atsižvelgti vien į remonto kaštus. Juolab kad pasitaiko kurioziškų situacijų - pavyzdžiui, apgadinus apynaujo automobilio išorę, draudikai gali nuspręsti, kad remonto išlaidos yra didesnės nei 75 proc. automobilio rinkos vertės. Ar tokiu atveju tikrai reikia išregistruoti mašiną?

Apskaičiuojant eismo įvykio metu padarytą žalą draudikai transporto priemonės savininkui taip pat gali pasiūlyti mažesnę išmoką - mainais už tai, kad automobilis nebūtų išregistruotas. Todėl šiandien įstatymo pataisos yra reikalingos", - pareiškė jis.

Atsižvelgiant į Seimo nario teikiamas pataisas, draudimo įmonės, atsakingos už eismo įvykių metu padarytų žalų administravimą, tik teiktų informaciją apie apgadintų transporto priemonių būklę techninės apžiūros duomenų bazei ir transporto priemonių registrui. Jei transporto priemonių pažeidimai turės tiesioginės įtakos eismo saugumui, tokiems automobiliams (siekiant toliau važinėti) neeilinė techninė apžiūra būtų privaloma.

Sugalvojo, kaip apeiti įstatymą

Štai išradingi lietuviai pademonstravo iš tiesų turintys ypatingą talentą apeiti kad ir kvailiausius įstatymus.

"Pagal sudarytą schemą, Lietuvoje pripažintas kaip netinkamas eksploatuoti automobilis yra parduodamas, tokią mašiną, jau suremontuotą, nugabena užregistruoti į užsienio šalį. Ten ji pereina techninę apžiūrą ir gauna visus reikiamus dokumentus. Kai visi dokumentai legaliai sutvarkyti, ta pati transporto priemonė oficialiai vėl parduodama jos buvusiam savininkui, o Lietuvoje registruojama kaip naujai nupirkta iš užsienio šalies ir toliau sau gali riedėti šalies keliais", - papasakojo A. Žiukelis.

Kita sukčiavimo forma - tokių automobilių pardavimas Lietuvoje.

"Savininkui pardavus į eismo įvykį patekusią, apgadintą transporto priemonę, kuri pripažinta nebetinkama eksploatuoti, bei nuslėpus šį faktą, jos naujasis savininkas galėtų apie tai sužinoti tik bandydamas ją registruoti. Todėl nuo šiol, perkant naudotą automobilį, verta pasitikrinti "Regitroje", ar norima įsigyti transporto priemonė yra tinkama eksploatuoti Lietuvoje", - pataria draudimo specialistas.

Beje, pasak A. Žiukelio, brangių automobilių savininkai neretai daro viską, kad tik pakeltų jau nustatytą jų transporto priemonės rinkos vertę. Pasitaiko atvejų, kai klientai pateikia įvairių "įrodymų", bandydami įtikinti, kad jų transporto priemonė yra brangesnė nei yra iš tikrųjų, todėl jos remontas yra prasmingas.

Yra ir pliusų?

Vis dėlto, A. Žiukelio teigimu, nuo liepos įsigaliojusios SEAKĮ įstatymo pataisos naudingos tuo, kad "kai kurie stipriai sugadintų automobilių šeimininkai turės progą dar kartą susimąstyti, ar tikrai verta už draudimo bendrovės sumokėtą išmoką - už likutinę transporto priemonės vertę, bandyti suremontuoti automobilį, neretai tai atliekant pigiai ir nekokybiškai, rizikuoti ją naudojant viešajame eisme".

"Šiuo metu neretai iš naujų brangių automobilių, patekusių į eismo įvykius, automobilių meistrai sukuria tikrus "automobilius frankenšteinus", sulipdydami juos iš kelių dalių. Tokiose nesaugiose transporto priemonėse nelieka oro pagalvių bei saugumo sistemų, nors atrodo jie dažnai įspūdingai", - teigia draudikų atstovas.

Siūlo ir kitaip "pataisyti" pataisas

Seimo narys Eligijus Masiulis taip pat siūlo priimti dar vieną Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą, numatančią, kad tam tikroms transporto priemonėms, pavyzdžiui, tik šiltuoju metų laiku vairuojamiems motociklams, nebūtų privalomas visus metus galiojantis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimas. Pagal dabartinę tvarką, nesant tokio draudimo sustabdomas leidimas transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti eisme.
"Motociklai Lietuvos klimato sąlygomis žiemą nevažinėja, todėl jų savininkams prievolė įsigyti visus metus galiojantį civilinį transporto priemonės draudimą yra nemenka papildoma finansinė našta. Baudimas už tokio draudimo neturėjimą, atimant teisę šią priemonę vairuoti, yra, švelniai tariant, neproporcinga priemonė", - sako E. Masiulis.