Po ratais krenta vis daugiau gyvūnų

Atšilus orams vis dažniau avarines situacijas keliuose sukelia laukiniai gyvūnai. Vien šiemet Klaipėdos rajono policijos komisariate užregistruota 20 atvejų, kai į važiuojamąją kelio dalį išbėgę žvėrys vairuotojams pridarė nemenkų nuostolių. Gamtosaugininkai vairuotojams pataria būti atidesniems ir neužmiršti, kad atklydėliai į miškingas vietas yra žmonės, o ne laukiniai žvėrys.

Sparčiai besiplečiantys miestai, kuo arčiau gamtos mėginantys įsikurti žmonės jaukia gamtos tvarką. Neberandantys savo takų žvėrys traukia arčiau miestų, o per visą šalį nusitiesusios automagistralės neretai tampa didžiausia kliūtimi.

Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjo Algirdo Vaitkaus, apie visus tokio pobūdžio eismo įvykius vargu ar galima žinoti. Agentūra informuojama tik tada, kai apie įvykį pranešama policijai. Tačiau, pasak jo, nežinoma, ar visi vairuotojai į policiją kreipiasi.

Anot vedėjo, pavojingiausi rajone kelio ruožai yra automagistralės atkarpa Antkoptis–Endriejavas, kelias Klaipėda–Palanga ties prekybos centru "Ermitažas“ ir Girkalių sankryža. Prieš porą metų toks įvykis buvo kelyje į Plungę.

Rajono Policijos komisariato budėtojai informavo, kad per šiuos metus gauta 20 pranešimų apie vairuotojų susidūrimą su laukiniais žvėrimis. Pastarąją savaitę keliuose žvėrys su automobiliais susiduria kasdien. Gegužės 21 d. ties Kalotės kaimu stirną kliudė reanimobilis. Kitomis dienomis avarijos įvyko Dituvos kaimo ribose, Palangos kelyje ties "Ermitažu“, taip pat Kiškėnų kaime.

Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio specialistas Vaidas Lukšas sakė, kad į policiją draudimo kompanijos kreipiasi tik dėl pusės visų šių įvykių nuostolių atlyginimo.

Reikia pranešti policijai

Anot A. Vaitkaus, apie sužeistus kelyje gyvūnus reikia informuoti Aplinkos apsaugos agentūros padalinį arba medžiotojus. Tačiau visada teisingiausia kreiptis į policiją, kuri apie įvykį vėliau praneša atitinkamoms institucijoms.

"Apie autoavarijoje užmušus laukinius žvėris mes informuojame medžioklės ploto naudotojo vienetą. Pagal medžioklės taisykles būtent medžiotojų būreliams priklauso utilizuoti žuvusius žvėris. Kaip tai padaryti, yra jų reikalas. Jeigu mėsa tinkama, ją galima panaudoti. Jei ne – kiekvienas būrelis savo plotuose turi turėti įsirengęs žvėrių utilizavimo duobes“, – sakė A. Vaitkus.

Jis pridūrė, kad miškingi automagistralių plotai yra pakankamai aptverti specialiomis tvoromis, keliuose pastatyti įspėjamieji ženklai. Tačiau ateityje bus aptverta dar daugiau plotų.

"Įrengus tvoras į kelią iššokusių žvėrių buvo padaugėję. Tai suprantama, nes buvo pažeistos jų natūralios migracijos sąlygos. Tokių avarijų atvejai dažnesni gali būti ir po žiemos padidėjus laukinių žvėrių populiacijai“, – sakė A. Vaitkus.

Smulkesniais rūpinasi kiti

Kelyje žuvusių smulkesnių žvėrelių ar naminių gyvūnų utilizacija rūpinasi kitos institucijos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Jonas Valinčius informavo, kad rajoniniuose keliuose ši pareiga priklauso seniūnijoms, regioninės paskirties rajono keliuose – VĮ "Klaipėdos regiono keliai“.

"Savivaldybė dėl tokių gyvūnų utilizacijos yra sudariusi sutartį su "Nuaru". Joje numatyta, kad gyvūnų gaišenų surinkimas savivaldybei atsieina 10 litų už vienetą. Apie rastą negyvą šunį, katę ir pan. žmonės turėtų informuoti atitinkamos seniūnijos seniūną, savivaldybės ekologą Remigijų Alšauską arba policiją, – sakė J. Valinčius. – Tiesiogiai į "Nuarą" kreiptis negalima. Anksčiau dėl tokios galimybės yra buvę problemų, mat žmonės užplūsdavo įstaigą skambučiais.“

"Banga"