Pirmajam Klaipėdos autoklubui - 95 metai

Klaipėdiečio istoriko Juliaus Žuko duomenimis, tai buvo Mėmelio krašto automobilių vairuotojų susivienijimas (vok. Kraftfahrer Vereinigung des Memelgebiets e. V. Memel).

Vėliau, praėjus pusantrų metų nuo miesto prijungimo prie Lietuvos, 1924 metų liepos 23 dieną klubas pasivadino Klaipėdos automobilių vairuotojų draugija (vok. Kraftfahrer Verein Klaipeda e. V).

Šios organizacijos nariai propagavo automobilius, kurie karo nuniokotose Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje, buvo suvokiami vis dar kaip technikos naujovė. Visuomeninio susibūrimo pagal techninius interesus idėją klaipėdiečiai, pirklių miesto gyventojai, matyt, buvo atsivežę iš Berlyno ar Hamburgo, kur veikė "karališkieji automobilių klubai".

Beje, Vilniuje veikiančio Energetikos ir technikos muziejaus transporto ekspozicijos kuratoriaus Ričardo Žičkaus teigimu, būtent Klaipėdos vairuotojai žengė pirmus žingsnius Lietuvos autosporto istorijoje 1925 m. liepos 19 d. miesto stadione (Jugendspielplaz) surengę pirmąsias Lietuvoje automobilių ir motociklų vikrumo varžybas.

Vėliau, atsižvelgiant į šalies politines ir teisines realijas, uostamiesčio automobilių entuziastams teko dar kartą keisti savo organizacijos pavadinimą. 1925 m. rugsėjo 12 d. įregistruotas Klaipėdos krašto automobilių ir motorračių klubas (vok. Memellaendischer Automobil und Motorrad Club).

Pervadintas klubas ir toliau rengė lenktynes. Pavyzdžiui, tų pačių 1925 m. rugsėjo 28 d. organizuotos tarptautinės automobilių ir motociklų varžybos maršrutu Nemirseta-Kretinga-Gausen-Kalnuvėnai-Kėkštai-Raddailen-Luisenhof-Tauralaukis-Kalnuvėnai-Nemirseta, 1926 m. gegužės 30 d. įvyko tarptautinės "ištvermingumo ir greitumo" varžybos maršrutu Klaipėda-Šilutė-Klaipėda, 1927 m. rugpjūčio 14 d. Gindulių-Nemirsetos plente surengtas automobilių ir motociklų išbandymas.

Taip pat rengtos parodos, kasmetiniai pobūviai Klaipėdos viešbučiuose ir restoranuose.

Šis klubas veikė iki pat II pasaulinio karo. Anot J. Žuko, "Klaipėdos kraštas naudojosi plačia autonomija. Todėl šiam klubui 1931 m. buvo suteikta teisė išduoti krašto gyventojams "tarptautinių automobilių susisiekimo liudijimus", apeinant tuometinę sostinę - Kauną".

Istorikui J. Žukui pavyko nustatyti ir tuometinio klubo buveinės adresą bei valdybos narių pavardes. 1931 m. klubas buvo įsikūręs Perkasų gatvėje 7 (Grabenstrasse, dabar Sukilėlių g.). Pastatas neišliko. Klubo valdybos pirmininkas - Richardas Vilkė (Wilke), savivaldybės įmonių direktorius, valdybos nariai buvo broliai Erichas ir Evaldas Preikšaičiai, automobilių dirbtuvės ir autosalono savininkai, pirklys Robertas Dipelis, prekybininkas Otas Ciokė, pirkliai Ernis Paulas ir Kurtas Ulrichas (pastarasis - klubo kasininkas), mokytojas Paulius Štokas, banko valdininkas Richardas Rotas.

Įdomu tai, kad panaši visuomeninė organizacija tuometinėje Lietuvos sostinėje pradėjo veikti žymiai vėliau - tik 1925 metais. Tada Kaune grupė steigėjų, tarp kurių buvo ir dainininkas Kipras Petrauskas bei generolas Silvestras Žukauskas, įkūrė Lietuvos automobilių klubą. Kauno klubo įstatai įregistruoti 1926 m. kovo 20 d.

Tad galima teigti, kad 1922 m. klaipėdiečių įkurtas klubas yra savotiškas visų šiuolaikinių Lietuvos automobilių ir motociklų savininkų susivienijimų, sporto technikos klubų protėvis.