Pagyvenusių vairuotojų keliamas pavojus - mitas

Jeigu pataisoms bus pritarta, 65 metų ir vyresni automobilininkai privalės apsilankyti papildomoje medicininėje komisijoje, kur, be standartinių testų, bus kruopščiau patikrintas jų regėjimas ir klausa, proto veikla. Žmonėms su senatvinės demencijos požymiais toliau vairuoti nebus leista.

Atlantoje veikiančio Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, avarijų tikimybė gerokai padidėja vairuotojui esant 70-74 metų amžiaus. Teigiama, jog pagyvenę vairuotojai ne tik patys tampa avarijų aukomis, tačiau sukelia ir pavojingus eismo įvykius.

Nors Lietuvoje taip pat netyla kalbos apie pagyvenusius vairuotojus ir jų keliamą pavojų, "Autosalono" kalbinti specialistai buvo linkę visuomenėje susiformavusį mitą paneigti. Anot jų, nors senyvo amžiaus žmonėms sulėtėja reakcija, tačiau tiek policijos, tiek draudimo atstovų statistika rodo, jog tokie vairuotojai vis dėlto yra daug atidesni ir autoįvykių sukelia itin mažai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas Ramūnas Šideikis pasakojo, jog senyvo amžiaus žmonės, bent jau Klaipėdos apskrityje į rezonansinius autoįvykius nepapuola.

"Tokią situaciją vertinant apskritai, žinoma, kad žmogui senstant lėtėja jo reakcija, prastėja vairavimo įgūdžiai, tačiau vis dėlto senjorų sukeliamos avarijos būna nebent labai smulkios. Dažniausiai nežymiai kam nors įvažiuoja aikštelėse ar kiemuose, o į stambias avarijas, kur būtų sužalojami žmones, nepakliūna", - sakė R. Šideikis.

Pareigūno manymu, kiekvienas vairuotojas, nesvarbu, pagyvenęs ar jaunas, turėtų turėti galiojantį medicininį pažymėjimą, kuris suteikia teisę vairuoti transporto priemonę, ir tą labiau turėtų prižiūrėti sveikatos įstaigos.

Draudikai gina

Tai, jog senyvo amžiaus žmonės pavojingu vairavimu kaltinami be reikalo, patvirtino ir draudimo specialistai. Pasak "Lietuvos draudimo" atstovės ryšiams su visuomene Ernestos Dapkienės, visi faktai rodo, jog - atvirkščiai, jauni vairuotojai yra patys pavojingiausi.

"Natūralu, kad būna visokių atvejų, tačiau statistiškai vairuotojai iki 25 metų yra patys rizikingiausi. Jie karštakošiai, turi mažai patirties, nuolat skuba. Žinoma, jeigu kalbėsime apie pagyvenusį žmogų, kuris ką tik gavo vairuotojo pažymėjimą, tai toks taip pat yra rizikos grupėje. Todėl ir atsižvelgiama į tai, kiek vairuotojas turi patirties, o ne kiek jam yra metų", - pasakojo E. Dapkienė.

Moteris pasakojo, jog surinkti duomenys rodo, kad drausmingiausi keliuose yra vyresnio amžiaus vyrai. Jie padaro 5 kartus mažiau autoįvykių negu jaunuoliai ar moterys. Pagal statistiką - kuo vyresnis žmogus, tuo mažesnė tikimybė, kad jis sukels eismo įvykį.

"O sveikatos tikrinimas niekada nėra blogai, juo labiau tokioje amžiaus grupėje, kuomet kyla širdies, kraujagyslių ir regėjimo problemų. Manau, kad apskritai reikėtų daug dažniau tikrintis sveikatą. Dėl paties žmogaus saugumo. Nes yra buvę keli įvykiai, kai, pavyzdžiui, vyresnį žmogų prie vairo ištiko insultas ir jis sukėlė nemažą avariją. Todėl į visa tai reikėtų žiūrėti kiek griežčiau", - teigė draudimo specialistė.

Gindama pagyvenusius vairuotojus statistika rėmėsi ir "PZU Lietuva" komunikacijos vadovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė: "Mūsų rizikos vertintojai yra nustatę, kad aktyvioje jaunystėje, ypač neseniai gavus vairuotojo pažymėjimą, vairuotojai elgiasi nutrūktgalviškai ir eismo įvykių dažnumas yra gerokai didesnis. Po to žmonės rimtėja. Ypač po 25-erių, kai susilaukia vaikų, sodina juos ant galinės sėdynės. 50-aisiais gyvenimo metais įvykių vėl padažnėja. Tai dažniausiai siejama su tuo, jog šių žmonių automobilius ima vairuoti jų vaikai. Praėjus šiam tarpsniui rizika vėl pradeda mažėti. Vyresni vairuotojai eismo įvykių sukelia ženkliai mažiau, yra atsargesni. Sakyčiau, tai lemia tiek gyvenimiška, tiek vairavimo patirtis."

J. Aukštuolytė-Minderienė teigė, jog jų bendrovė nėra užregistravusi ypatingų įvykių, kurie nutiko būtent dėl vyresnio vairuotojo amžiaus. Ji, kaip vairuotoja, pastebėjo, jog jaunuoliai dažniau kažką pražiopso, nes neretai vairuodami į rankas griebia mobilųjį telefoną ar šiaip kur nors skuba. Specialistės nuomone, vyresni žmonės į viską žiūri paprasčiau ir atsakingiau.

Pasak J. Aukštuolytės-Minderienės, ar pagyvenusiems vairuotojams reikėtų papildomai tikrintis sveikatą, turėtų pasakyti medikai, kurie turėtų atlikti specialius tyrimus. "Nežinome, ar pagyvenusių žmonių sveikata gali būti eismo įvykių priežastimi. Tokių rodiklių nesame pastebėję, todėl žmonėms, norintiems apsidrausti, netaikome amžiaus kriterijaus", - sakė moteris.

Prastesnė reakcija

Pagyvenusius vairuotojus atsakingesniais vadino ir VĮ "Regitra" Klaipėdos filialo viršininkas Saulius Budinas. Pasak jo, garbaus amžiaus žmonių, norinčių gauti vairuotojo pažymėjimą, nors ir nedaug, tačiau pasitaiko. Vyras prisiminė išmokti vairuoti panorusią 67-erių metų amžiaus moteriškę.

"Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus jaučiasi ir kokia yra jo sveikata. Apskritai manau, jog pagyvenę vairuotojai važinėja atsargiau. Žvelgiant iš kitos pusės, jų reakcija yra šiek tiek prastesnė negu jaunų žmonių, į tai reikėtų atkreipti dėmesį, tačiau šiaip nemanyčiau, kad juos galima vadinti pavojingesniais", - sakė S. Budinas.

Vyro teigimu, senjorų atsakingumas matyti ir egzaminų metu. Neišlaikę egzamino, kitą dieną, kaip įprasta jaunimui, jie nepuola vėl bandyti, o stengiasi, jeigu kažkas nepasisekė, pasiruošti dar kruopščiau.

Paklaustas, ar sutiktų su nuomone, jog senyvo amžiaus žmonėms prieš sėdant prie vairo reikėtų papildomai ir kruopščiai pasitikrinti sveikatą, S. Budinas tokiuose pasiūlymuose įžvelgė logišką seką: "Dabar, kai medicininį patikrinimą gali atlikti daugelis įstaigų, dažnai sunku pasakyti, ar ta medicinos pažyma atitinka tikrąją žmogaus sveikatos būklę. Todėl jeigu tai būtų daroma dažniau, ypač pagyvenusiems žmonėms, su tokia mintimi sutikčiau."

Komentaras

Faustas STEPUKONIS, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros docentas, gerontologijos specialistas

Garbaus amžiaus žmonės ir šiaip dažniau tikrinasi sveikatą, tačiau minėtos Jungtinėse Valstijose pradėtos ruošti įstatymo pataisos, kuriomis remiantis pagyvenusiems vairuotojams, norintiems ir toliau važinėti automobiliais, tektų praeiti papildomus medicininius tyrimus, galėtų būti įvestos ir Lietuvoje. 65-erių metų amžiaus riba - taip pat tinkama, mat iki tol labai didelių sveikatos problemų, trukdančių vairuoti, ir nekyla.

Mes atlikome reakcijos greičio tyrimus. Jaunų žmonių reakcijos greitis paprastai svyruoja tarp 0.15 ir 0.25 sekundės, o 80-mečių, kuriuos konkrečiai tyrėme, - apie 0.4 sekundės. Taigi reakcijos greitis apie 2 kartus lėtesnis. Tokia medžiaga yra įdomi moksliškai ir parodo, jog senstant reakcijos greitis tikrai keičiasi į blogąją pusę.
Pagyvenusiems vairuotojams taip pat vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į pakitusį reakcijos greitį, bet ir nusilpusį regėjimą ar klausą, mat ir šios problemos gali sukelti daug nepatogumų ar net pavojų vairuojant.

Tačiau dėl avarijų, aš nemanau, kad senjorai yra pavojingesni. Jie vairuoja daug atsargiau, taip pat važiuoja lėčiau, viską gerai apgalvoja. Jei ir padaro avariją, tai tik labai menką.

Ramūnas ŠIDEIKIS, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas

Žinoma, žmogui senstant lėtėja jo reakcija, prastėja vairavimo įgūdžiai, tačiau senjorų sukeliamos avarijos būna nebent labai smulkios. Dažniausiai nežymiai kam nors įvažiuoja aikštelėse ar kiemuose, o į stambias avarijas, kur būtų sužalojami žmones, nepakliūna