Nuo susidūrimo su gyvūnu kelyje dažniau apsidraudžia jauni, kaime gyvenantys žmonės

Lietuvos keliuose prasidėjo avarijų susidūrus su į kelią išbėgančiais žvėrimis sezonas. Didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės ekspertai, išanalizavę bendrovės statistiką, teigia, kad didžiausia tokių avarijų tikimybė - rudenį ir pavasarį, o Lietuvos vairuotojai dažniausiai keliuose sutinka stirnas. Per mėnesį avarijose nuo laukinių žvėrių nukenčia vidutiniškai 40 klientų, o per šiuos metus, prognozuojama, tokių avarijų bus užfiksuota ne mažiau kaip pusė tūkstančio.

Per 9 mėnesius „Lietuvos draudimas“ tokių avarijų nuostoliams padengti jau išmokėjo 850 tūkstančių litų. Draudikai skaičiuoja, kad šiemet iki metų pabaigos avarijose su gyvūnais bus nukentėję beveik 500 bendrovės draudėjų, jų patirtiems nuostoliams atlyginti reikės 1,3 mln. litų. Taigi, per savaitę įvyksta vidutiniškai 10 avarijų, į kelią išbėgus gyvūnams.

Rudenį susidūrimų su gyvūnais rizika ypač išauga, nes žvėrys migruoja sau įprastais takais, kerta magistrales, kelius. Automobilio šviesos apakina gyvūnus ir verčia juos elgtis visiškai neprognozuojamai.

„Kiekvienas susidūrimas su gyvūnu – neprognozuojamas ir kelia pavojų žmonių gyvybei, didelį stresą automobilio vairuotojui. Po avarijų, kai į kelią iššoka dideli žvėrys, automobiliai būna stipriai sumaitoti. Ypač pavojingos tokios avarijos intensyvaus eismo, magistraliniuose ir krašto keliuose, kur automobiliai važiuoja dideliu greičiu, todėl ir pasekmės būna skaudžios. Vidutinė susidūrimo su gyvūnu kelyje žala siekia 2,5 tūkst. litų“, - sako „Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Draudikai savo klientams atlygina šiuos nuostolius, jei automobilis draustas kasko draudimu. „Lietuvos draudimas“ vienintelis iš visų draudikų šių metų pavasarį pasiūlė papildomai pasirinkti šią riziką visiems vairuotojams, kurie draudžiasi pravalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Toks papildomas draudimas metams kainuoja 34 litus, šiais atvejais netaikoma frančizė (besąlyginė išskaita), o avariją būtina užregistruoti policijoje.

„Paaiškėjo, kad papildomai apsidrausti nuo į kelią iššokančių žvėrių ir susidūrimų su jais labiausiai nori kaimiškų vietovių ir nedidelių miestelių vairuotojai. Jie tris kartus dažniau pasirenka šį papildomą draudimą, nei už vairo sėdantys miestiečiai. Taip pat ši apsauga dažniau reikalinga jauniausiems (iki 25 metų amžiaus) vairuotojams“, - sako G. Matiukas.

Lietuvos keliuose dažniausiai avarijas sukelia stirnos (44 proc. tokių avarijų). Pavojingiausia, kai į kelią išeina briedžiai, tokių avarijų nuostolis yra didžiausias (šiemet dėl susidūrimo su briedžiu vidutinė išmoka siekė 7800 litų). Rekordinė šių metų išmoka dėl avarijos su laukiniu gyvūnu siekė net 27 tūkstančius litų, šios avarijos metu iššokęs briedis visiškai suniokojo apynaujos mašinos priekį.

„Žinoma, žalos dydis priklauso nuo automobilio markės ir amžiaus, o taip pat ir nuo to, koks gyvūnas sutrukdė vairuotojui saugiai tęsti kelionę. Štai šunys partrenkiami dažnai, bet tokių susidūrimų metu padaromas nuostolis siekia 1600 litų. Jei susiduriama su kiškiu, mašiną suremontuoti vidutiniškai atsieina 1300 litų“, - teigia G. Matiukas. Šiais metais taip pat užregistruoti susidūrimai su šernais, lapėmis, katėmis ir paukščiais, rečiau – bebrais ar naminiais gyvūnais - karvėmis, ožkomis.