Nuo Naujųjų degalinės liks be alkoholio?

Vyriausybė nepritaria Seimo narių parengtam Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektui, nes siūlomas reguliavimas prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą. Verslui buvo nustatytas pakankamas - 4 metų - pereinamasis laikotarpis prisitaikyti prie pasikeitusio reguliavimo.

Ūkio ministro Evaldo Gusto teigimu, turi būti atsižvelgta ne tik į verslo interesus, bet ir visuomenės gerovę - anot jo, kuo yra daugiau alkoholio pardavimo vietų, tuo lengviau jis prieinamas ir įsigyjamas.

Be to, Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą konstatuota, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi derinti verslo ir visuomenės interesus ir prireikus gali nustatyti diferencijuotą reguliavimą.

Šiaip ar taip, draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse įsigaliotų tik tada, jei tam pritars Seimas.

Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuri draustų alkoholio prekybą degalinėse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos Sąjungoje įvairius apribojimus alkoholio prekybai degalinėse taiko ir kitos šalys: Belgija, Kipras, Prancūzija, Malta, Suomija, Italija, Olandija, Švedija, Ispanija.

Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, draudžiančios prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse, buvo priimtos 2011 m. gruodžio 23 d., jų įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2016 m. sausio 1 d.

Idėja dėl prekybos alkoholiu degalinėse draudimo Seime iškelta dar 2006-aisiais. Po metų tą patį pasiūlė ir tuometinis šalies prezidentas Valdas Adamkus.

Atsakydama į tai Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija pareiškė, esą alkoholio prekybos draudimas degalinėse avarijų ir mirčių problemos keliuose neišspręs, nes ji neva susijusi su kitomis priežastimis - blogos būklės transporto parku bei keliais, taip pat žema vairavimo kultūra.

2007 m. Seimas pritarė projektui, kuriuo pasiūlyta nuo 2009 m. sausio 1 d. leisti stacionariose degalinėse prekiauti tik natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų.

2008 m. siūlymas visiškai uždrausti prekyba alkoholiu degalinėse nuskambėjo dar kartą. Tąkart jau kita organizacija, Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjunga, pagrasino pabranginti kurą, jei minėtas draudimas bus priimtas - esą "į prekyviečių modernizavimą investuotas lėšas reikėtų atsiimti".

Be to, 2009-aisiais Seime užregistruota atitinkama įstatymo pataisa vėl pasiūlyta tokį draudimą įvesti nuo 2012 metų. Tąkart toks siūlymas parlamentarų pritarimo nesulaukė.

SKAIČIAI

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. vienas Lietuvos gyventojas suvartojo vidutiniškai 12,7 litro šalies mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigyto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tai 0,2 litro mažiau nei 2013 m., o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas - 14,9 litro, arba 0,3 litro mažiau.

Policijos departamento duomenimis, 2014 m. užregistruoti 509 eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, t. y. kas šeštą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Juose žuvo 104, buvo sužeistas 891 žmogus. Dėl kas antros neblaivių asmenų sukeltos avarijos buvo kalti neblaivūs vairuotojai. Dėl jų kaltės pernai žuvo 45 ir buvo sužeisti 408 žmonės. 2014 m., palyginti su 2013 m., sumažėjo neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių - 6,8 proc., taip pat sumažėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių - 1,9 proc.