Neturtinės žalos atlyginimas: vis dar bandoma pralobti

Teisėtvarkininkai akcentuoja, kad žmonės - nepaisant dar 2001 metais nauju Civiliniu kodeksu įtvirtintos galimybės gauti avarijos metu patirtos neturtinės žalos atlyginimą - iki šiol nelabai suvokia nei į kokio dydžio sumą gali pretenduoti, nei kada tos sumos prašyti.

Laikas - pinigai

"Iš praktikos galiu pasakyti, kad dauguma nukentėjusiųjų yra gana pasyvūs - neskuba nei reikšti piniginių pretenzijų, nei yra apsisprendę dėl norimos sumos dydžio", - sako visų žmonių žūtimis ar sužalojimais pasibaigiančių avarijų tyrimą Vakarų Lietuvoje kuruojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroras Juozas Sykas.

Jo teigimu, toks pasyvumas vėliau nukentėjusiesiems gali virsti problema. Jei, pavyzdžiui, nebus suskubta pateikti civilinio ieškinio, prokurorai neturės pagrindo areštuoti eismo įvykio kaltininko turto, ir šis gali būti paslėptas, pavyzdžiui, perrašytas kitiems asmenims.

"Apie galimybę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusieji tikrai žino - tyrėjai apie tai jiems primena jau pirminės apklausos metu. Tačiau žmonės dažnai būna neaktyvūs: "Dar nežinau, dar pagalvosiu", - sako prokuroras.

Per kiek laiko avarijos metu nukentėję žmonės turėtų kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo? J. Syko teigimu, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytas 3 darbo dienų po eismo įvykio pranešimo terminas, tačiau nukentėjęs asmuo ar jo įgaliotas atstovas gali pranešti ir vėliau, jei dėl svarbių priežasčių to negali padaryti per minėtas 3 dienas.

Šiaip ar taip, manytina, kad tam turėtų užtekti mėnesio - įskaitant ir įrodymams reikalingų duomenų (įvairių dokumentų, pažymų iš ligoninių ir pan.) rinkimą.

Kiek prašyti?

Kitas dalykas, lengvai nepasiduodantis nukentėjusiesiems - iš eismo įvykio kaltininko pageidaujamos gauti sumos dydis.

"Vieni žmonės iš tiesų sunkiai įsivaizduoja, kokią neturtinę žalą patyrė, kiti tiesiog siekia iš to pasipelnyti. Pavyzdžiui, būta atvejo, kada žmogus už sulaužytą pirštą iš avarijos kaltininko ketino reikalauti 25 tūkstančių litų", - prisiminė J. Sykas.

Lietuvoje maksimali neturtinės žalos dydžio suma iki 2009 m. gruodžio buvo 1 000 eurų, po to buvo padidinta iki 2 500 eurų, o dabar, nuo 2012 m. birželio, siekia 5 000 eurų. Tai - suma, kurią atlygina draudimas. Jei iš kaltininko prašoma daugiau, likusią dalį turi padengti jis, o jei įvykio metu kaltininkas automobilį vairavo dirbdamas, tuomet į žalos atlygintojus įtraukiamas ir darbdavys.

"Tačiau tai nereiškia, kad bet kokiu atveju galima reikalauti nepagrįstų sumų. Net nesunkaus sužalojimo atveju traumos pobūdis gali būti skirtingas. Pavyzdžiui, palyginkite nepatogumą, kurį žmogus patiria lūžus mažajam rankos pirštui ir, sakykime, kojai.

Principas "prašysiu kuo daugiau, o kiek priteis, tiek" tikrai nesuveiks. Juk, be visų kitų, yra ir protingumo kriterijus, o jo stengiasi laikytis teisėjas, nagrinėjantis bylą teisme", - aiškina prokuroras.

Jo patarimas toks - ieškiniuose vengti per didelių sumų, nes kitaip teismas gali susidaryti negatyvią nuomonę apie ieškovą - esą kad jis siekia pasipinigauti, pralobti.

Būna ir milijonas

"Sunkumų žmonėms bandant nusistatyti realų neturtinės žalos dydį kelia tai, kad nėra jokių standartų, jokių lentelių, kuriose būtų parašyta, kad už štai šitą sulaužytą pirštą galima prašyti tiek, už dešinę ranką - tiek, už nutrauktą sausgyslę - tiek, ir panašiai", - sako J. Sykas.

Civiliniame kodekse numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos "pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus".

Be to, remiamasi ankstesnių bylų praktika. O ji tokia - nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos neturtinės žalos dydis dažniausiai būna nuo 2 iki 10 tūkstančių litų (skaičiuojant senąja valiuta).

Sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju ši suma gali būti gerokai didesnė nei mirties atveju.

"Kodėl? Palyginkite. Vienoje avarijoje žuvo žmogus. Po kitos avarijos 25 metų amžiaus jaunuoliui amputuojamos kojos. Žūties atveju žmogaus nebėra, jo nebeprikels jokia suma. O štai jaunuoliui teks be kojų gyventi visą likusį gyvenimą, ir pinigai bent iš dalies galės palengvinti jam buitį", - aiškina prokuroras.

Vienas iš įsimintinų atvejų - 2012 metais Klaipėdoje iš autobuso lipusi ir po juo pakliuvusi pensininkė neteko abiejų kojų. Teismas jai iš vairuotojo ir jo darbdavio priteisė 76 tūkst. Lt neturtinės žalos.

Mirties atveju neturtinės žalos suma, sumokama žuvusiojo artimiesiems, teoriškai gali siekti ir milijoną. Tiesa, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šios sumos dydis vidutiniškai būna nuo 50 iki 100 tūkst. Lt. Nors, pavyzdžiui, iš neseniai skandalingai į laisvę paleisto buvusio Skuodo policininko Sauliaus Pauliko, 2007 metais automobiliu užmušusio tris vaikus, priteista 900 tūkst. Lt - po 300 tūkst. Lt kiekvieno žuvusio artimiesiems.

Draudikai ginčijasi

Beje, neturtinės žalos atlyginimas įmanomas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, tačiau čia teisėsauga (jeigu įvykyje nėra nukentėjusiųjų, kuriems padaryti sunkesni sužalojimai) padėti niekuo nebegali - nukentėjusiam reikia kreiptis į draudimo kompaniją. Ir tik tada, jei draudikai atsisakytų sumokėti prašomą sumą ar išmokėtų per mažai, žmogus gali bandyti kreiptis į teismą.

Tai, kad draudikai nepuls atsisveikinti su savo pinigais - labai didelė tikimybė. J. Sykas pastebi, jog kai kurios draudimo kompanijos, būdamos atsakovėmis byloje, ginčijasi dėl sumų net sunkaus sužalojimo atveju.

"Yra kompanijų, kurių politika - apskritai nemokėti neturtinės žalos atlyginimo. Jų atstovai pareiškia, jog maksimali suma - 20 litų už vadinamąjį lovadienį, t. y. gydymosi ligoninėje dieną. Motyvuojama, esą toks yra Vyriausybės nutarimas, bet nutarimas juk negali prieštarauti įstatymui, leidžiančiam reikalauti neturtinės žalos atlyginimo", - aiškina prokuroras.

Taip besielgiantys draudikai, anot jo, sukelia problemų ir savo klientams.

"Teisės aktai palieka galimybę kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikyti, viena iš būtinų sąlygų - atlyginti žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo. Taip kaltininkas išvengia nemalonaus įrašo biografijoje - teistumo. Ir, jei draudimas atsisako išmokėti prašomą sumą, kaltininkas tokių pinigų gali paprasčiausiai neturėti. Rezultatas - teistumas", - sako teisėtvarkininkas.

Ikiteisminio tyrimo metu tarp avarijos kaltininko ir nukentėjusiojo galima sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo su nurodytais terminais ir sumomis. Toks susitarimas siunčiamas į teismą patvirtinti, ir tada tyrimas nutraukiamas. Tačiau jei kaltininkas numatytų įsipareigojimų nevykdys, byla bus atnaujinta.

Advokatas nieko nekainuoja

Kokius dar niuansus turėtų žinoti neturtinės žalos atlyginimo siekiantis asmuo? J. Sykas akcentuoja tokio žmogaus interesų gynimą teisme ir galimybę ikiteisminio tyrimo metu kreiptis dėl nemokamo advokato.

"Kartais būna taip, kad nukentėjusieji negali patys ginti savo interesų nagrinėjant bylą teisme - pavyzdžiui, yra komos būsenos, negali judėti dėl sulaužytų galūnių ar panašiai. Tada jiems gali atstovauti artimasis ar giminaitis, net neturintis aukštojo išsilavinimo.

Tačiau aš patarčiau žmonėms pasidomėti dėl nemokamos valstybinės teisinės pagalbos. Ši pagalba - jei žmogus baudžiamojoje byloje pripažįstamas nukentėjusiuoju - jam yra garantuojama, ir profesionalus valstybės advokatas bylos aplinkybėse susigaudys tikrai kvalifikuočiau. Ir kitas dalykas - tai nieko nekainuos", - pataria prokuroras.

INFORMACIJA

Kiek atlygina draudimas

Šiuo metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir nukentėjusiems asmenims išmokama neviršijant nustatytos maksimalios draudimo sumos.
Laikino nedarbingumo atveju išmokama po 20 litų už kiekvieną nedarbingumo dieną. Darbingumo sumažėjimo ar neįgalumo atveju mokama išmoka, kuri apskaičiuojama proporcingai nukentėjusiojo darbingumo sumažėjimo procentui arba neįgalumo lygiui. Gyvybės atėmimo atveju išmokama maksimali galima mokėti draudimo suma.

INFORMACIJA

Kas yra neturtinė žala

Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, neturtinė eismo įvykio žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, vadovaujamasi nukentėjusių asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie nukentėjusio asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais.

BEJE

Draudimo bendrovės atlygina žalą ne tik nukentėjusiesiems tiesiogiai, bet ir kitoms institucijoms - VSDFV (nedarbingumo pašalpos), teritorinėms ligonių kasoms (už nukentėjusiųjų gydymo išlaidas). Todėl jei kaltininko automobilis neapdraustas privalomuoju draudimu, jam žalą teks atlyginti ne tik nukentėjusiesiems, bet ir minėtoms institucijoms,

KONTAKTAI

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba: Herkaus Manto g. 37, Klaipėda; tel. (8 46) 256 176, faks. (8 46) 256 176; el. paštas - [email protected]

KOMENTARAS

"Vidutinis atlyginamos žalos dydis - 1,1 tūkst. eurų"

Algimantas KRIŽINAUSKAS, Transporto priemonių draudikų biuro direktorius
Neturtinė žala - skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir kiti piniginės išraiškos neturintys padariniai, susiję su padaryta žala asmeniui. Pavyzdžiui, turtinę žalą įmanoma apskaičiuoti remiantis objektyviais vertinimais, įrodymais bei dokumentais, o štai neturtinė žala gali būti nustatyta tik subjektyviai. Šios problemiškiausios žalos vertinimo kriterijus ir dydžius visose šalyse daugiausiai formuoja teismų praktika. Kuo didesni neturtinės žalos atlyginimo limitai, tuo sudėtingiau rasti sprendimus be teismų pagalbos.
2013 metais dėl neturtinės žalos atlyginimo į draudikus kreipėsi per 1 000 nukentėjusiųjų asmenų, jiems buvo išmokėta 1,2 mln. eurų suma - vidutiniškai po 1,1 tūkst. eurų. Palyginimui - 2007 m. išmokų neturtinei žalai atlyginti bendra suma siekė tik 0,3 mln. eurų.
Skirtingose Žaliosios kortelės sistemos šalyse yra labai nevienodas neturtinės žalos dydžio teisinis reglamentavimas (nuo kelių tūkstančių eurų iki nelimituotų sumų), tačiau bendra tendencija yra - neturtinės žalos ribų didinimas. Problema tik ta, kad šalys, kuriose neturtinė žala atlyginama dosniausiai (Vakarų Europos valstybėse), turi ir didžiausius draudimo tarifus, kadangi lėšas augančioms draudimo išmokoms atlyginti turi sunešti visi besidraudžiantys transporto priemonių savininkai.