Ne tik elektra

Lietuvoje įregistruotiems tikriesiems elektromobiliams suskaičiuoti pakaktų vienos rankos pirštų. Kitos rankos pirštais būtų galima suskaičiuoti visas įkrovos vietas. Nieko keisto. Mes neturime jokių svarbesnių lengvatų tokio tipo transporto priemonėms, todėl jos įdomios tik itin dideliems entuziastams.

Kita vertus, net tokioje turtingoje šalyje kaip Norvegija, kur pirmieji elektromobiliai pasirodė prieš keliolika metų ir kur yra bene dosniausia jų rėmimo tvarka, šios transporto priemonės sudaro vos 3 proc. visų parduodamų ratuočių.

Vis dar atsiranda gamintojų, norinčių išbandyti savo jėgas šioje srityje. Metų pradžioje pirmuosius klientus pasiekė prancūziškasis elektromobilis "Renault Zoe". Per artimiausią pusmetį vokiškojo BMW prekybos salonų vitrinose turėtume išvysti stilingą miesto elektromobilį "i3".

Iki šiol įspūdingesnių elektromobilių pardavimo rezultatų yra pavykę pasiekti vienintelei japonų "Nissan". Ji iki praėjusių metų pabaigos buvo pardavusi 55 tūkst. savojo "Nissan Leaf" modelių, o šiais metais tikisi pasiekti 100 tūkst. ribą. Verta paminėti ir amerikietiškąją "Teslą", kuri šiais metais sugebėjo uždirbti pirmąjį pelną ir grąžinti didžiąją dalį JAV vyriausybės jai suteiktos paskolos.

Bet ne visi gamintojai gali pasigirti tokiais rezultatais. Vokiečių koncernas "Audi", sukūręs kelis visiškai išbaigtų elektromobilių prototipus, tarp kurių - kompaktiškasis "A1 e-tron" ir superelektromobilis "R8 e-tron", tokio tipo transporto priemonių gamybos nusprendė atsisakyti. Koncerno vadovai nemano, kad šiuo metu galėtų pagaminti funkcionalų ir įperkamą elektromobilį.

Galiausiai vis daugiau elektromobilių pradininkių atsiduria nesėkmių sąraše. Aiškėja, kad elektromobiliai nėra tokios artimos ateities transporto priemonės ir kad jie nėra vienintelė alternatyva šimtametę istoriją turinčiam vidaus degimo varikliui.

Silpnosios vietos

Didžiausi elektromobilių trūkumai išryškėja, kai pradedama kalbėti apie baterijas. Jos iš tiesų yra silpnoji vieta. Vos 200 kilometrų įveikti skirta talpa, bent keturias valandas trunkanti įkrova ir didelė kaina, sudaranti daugiau kaip pusę viso automobilio vertės, yra akivaizdžiausi baterijų trūkumai.

Dar su didesniais keblumais susiduriama, kai elektromobilis turi būti eksploatuojamas esant žemesnei ar aukštesnei temperatūrai už įprastą. Ličio jonų baterijos tinkamai veikia esant ne žemesnei nei -10 laipsnių ir ne didesnei nei 25 laipsnių Celsijaus temperatūrai. Viršijus šias ribas jas reikia šildyti arba aušinti. Lygiai taip pat šildyti arba vėsinti keleivius salone. Visa tai reikalauja papildomos energijos.

Dėl to "Nissan Leaf" sukūrė 40 proc. našiau veikiantį šilumos siurblį, o "Audi" išplėtojo unikalią rekuperacinę sistemą, kuri salonui aušinti ar šildyti pasitelkia baterijų skleidžiamą šilumą ir lauko temperatūros pokyčius. Bet akivaizdu, kad visa, kas neįprasta, kainuoja papildomai.

Pagaliau pamatinė problema yra šių ratuočių aprūpinimas elektros energija. Elektromobilio kaip visiškai ekologiškos transporto priemonės idėja gali pasiteisinti tik tuo atveju, jeigu jis bus aprūpinamas elektros energija iš švarių gamybos šaltinių. Gamtai naudos mažai, jei didelį skaičių duslintuvų pakeičia vienas didelis kaminas.

O daugelyje Europos šalių elektra iš atsinaujinančių šaltinių sudaro tik nedidelę visos pagaminamos elektros energijos. Tad masinis elektromobilių paplitimas galėtų sukelti daugiau problemų, negu atneštų naudos: pabrangintų elektros energiją, bet bendrą taršos kiekį paveiktų nesmarkiai.

Ateitis priklauso hibridams

Kad ir kaip artimiausioje ateityje susiklostytų elektromobilių likimas, juose panaudotos technologijos neišnyks. Visų pirma, jos įsitvirtinusios hibridiniuose automobiliuose, kur pagrindinį darbą vis dar atlieka vidaus degimo variklis, o elektros pavara jį papildo. Ši perima darbą tomis akimirkomis, kai degalais varomas variklis dirba mažiausiu našumu - automobiliui pajudant iš vietos ar važiuojant nedideliu greičiu miesto gatvėmis.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį hibridinių automobilių erą pradėjusi "Toyota" su modeliu "Prius" šia technologija jau yra aprūpinusi kelis kitus savo modelius. Be to, nuo šių metų pradžios visi "Toyota" padalinio "Lexus" ženklu pažymėti modeliai turi hibridines versijas. Šių metų pavasarį pristatytas italų greičio ir galios šedevras "LaFerrari" taip pat yra hibridinis superautomobilis.

Aišku, hibridinės technologijos tik pagerina įprasto automobilio našumą, bet pasinaudoti pigesnės elektros energijos, tiekiamos iš tinklo, pranašumais neleidžia. Šią problemą sprendžia įkraunamos hibridinių transporto priemonių versijos, tokios kaip "Toyota Prius Plug-in" ar šių metų antroje pusėje debiutuosiantis "Audi A3 e-tron".

Šie automobiliai varomi palyginti nedidelio benzininio variklio (atitinkamai 1,8 ir 1,4 litro darbinio tūrio), bet turi didesnės galios elektros pavarą ir talpesnę bateriją nei kiti hibridiniai automobiliai. Važiuojant elektros pavaros režimu galima įveikti 18-50 kilometrų atstumą - to iš esmės pakanka trumpoms kasdienėms kelionėms. Įkraunant naktį, kai pigesnė elektros energija, automobilių eksploatacijos sąnaudos bus gerokai mažesnės.

... ir dujoms

Naują automobilių evoliucijos vektorių gali nubrėžti prieš kelerius metus JAV prasidėjusi skalūnų dujų revoliucija. Lietuvoje mažai kam reikia aiškinti, kaip paprastai dujas galima paversti benzino alternatyva. Tam įprastame automobilyje užtenka sumontuoti papildomą suslėgtosioms dujoms laikyti pritaikytą talpyklą ir įpurškimo sistemą.

Dėl mažesnės kainos ir mažesnės anglies dioksido emisijos dujos iš tiesų atrodo gana patrauklūs degalai. Tik didžiųjų automobilių gamintojų bandymų kurti specialiai dujoms pritaikytas transporto priemones nebuvo daug.

Šios gali būti neką mažiau "žalios" negu elektromobiliai. Pavyzdžiui, JAV rinkoje ne vienerius metus pardavinėjamas vien gamtinėmis dujomis varomas "Honda Civic GX", kuris ekologiškiausios transporto priemonės rinkimuose sugeba aplenkti visus elektromobilius.

Tiesa, gausiais dujų ištekliais gali pasigirti Artimųjų Rytų šalys ir JAV. Kadangi Europoje didžioji dalis dujų importuojama, jų kaina gali per daug nesiskirti nuo įprastų degalų kainų. Bet Vokietijoje diegiama technologija gali po truputį keisti tokią situaciją.

Birželio pabaigoje šiaurinėje Vokietijos dalyje turėtų būti atidaryta "Audi" gamykla, kurioje pasitelkus perteklinę elektros energiją bus sintetinamos metano dujos. Tai vienas būdų, kaip sunkiai kaupiamą elektrą paversti stabilesne ir paprasčiau išsaugoma energija.

Šio proceso našumas kol kas sudaro 55-60 proc., todėl dujas sintetinti verta tik panaudojant perteklinę ar labai pigią elektrą. Nors mokslininkai tikisi, kad našumą ateityje gali pavykti padidinti iki 80 proc.

Gautosios metano dujos vėliau bus naudojamos benzinu ir dujomis varomų "Audi A3 g-tron" modelių bakams užpildyti. Kad būtų paskatintas susidomėjimas šiomis transporto priemonėmis, jų pirkėjai savo automobilius dujomis iš "Audi" gamyklos galės užpildyti nemokamai.

Kaip visumos dalis

Bet kokios ekologiškos ir konkurencingos transporto priemonės ateityje neišvengiamai turės tapti platesnės sistemos dalimi. Pačių priemonių tipas ir įvairovė greičiausiai priklausys ne tik nuo žmonių pasirinkimo, bet ir nuo rinkos ypatumų.

Pavyzdžiui, daug hidroenergijos išteklių turinčioje ir aukštu gyvenimo lygiu išsiskiriančioje Norvegijoje elektromobiliai iš tiesų gali užimti svarbią vietą jos ateities autoparke. JAV ir Vokietijoje, kur atstumai dideli, patraukliau atrodo dujinės ar hibridinės transporto priemonės.

Kas būtų tinkamiausia Lietuvoje, kol kas nuspėti sunku, nes vis dar nesame apsisprendę dėl visos šalies energetikos strategijos. Bet kol tai neįvyks, siūlyti įvairias lengvatas vienokio ar kitokio tipo ekologiškesnėms priemonėms neprasminga. Mat po kelerių metų gali paaiškėti, kad jos visiškai nedera su pasirinkta strategine energetikos kryptimi.

Aiškėja, kad elektromobiliai nėra tokios artimos ateities transporto priemonės ir kad jie nėra vienintelė alternatyva šimtametę istoriją turinčiam vidaus degimo varikliui. Kas būtų tinkamiausia Lietuvoje, kol kas nuspėti sunku, nes vis dar nesame apsisprendę dėl visos šalies energetikos strategijos.

Nesėkmių sąrašas

"Coda Automotive"
Amerikiečių elektromobilių ir jiems skirtų baterijų gamintoja, kuri gegužę paprašė pradėti apsaugos nuo bankroto procedūrą.

"A123 Systems"
Nuo 2001 m. veikusi ir pernai bankrutavusi elektromobilių baterijų gamintoja, tiekusi baterijas ir "Fisker Automotive". Ši JAV bendrovė dėl gamybos defektų turėjo pakeisti 145 mln. litų vertės baterijų.

"Fisker Automotive"
Sportinių elektromobilių gamintoja iš JAV, kuri dėl finansinių sunkumų nuo praėjusios vasaros nebegamina vienintelio išleisto savo modelio "Fisker Karma".

"Better Place"
Izraelyje 2010-aisiais veiklą pradėjusi elektromobilių baterijų nuomos bendrovė. Žadėjo gerokai sumažinti naudojimosi elektromobiliais sąnaudas, bet per trejus metus sugebėjo pritraukti vos kelis tūkstančius klientų ir šį pavasarį bankrutavo.

"Think Global"
Nuo 1991 m. veikianti norvegų bendrovė, gaminusi nedidelius miesto elektromobilius. Praėjusią vasarą iš jos gamyklos išriedėjo kol kas paskutinis elektromobilis. Bendrovė bankrutavo ketvirtą kartą.