Mirties kelias Bolivijoje

Ekstremalios vietos

Bet kokiuose keliuose automobiliams tyko pavojai. Tačiau pasaulyje yra kelių, kurie ypač pavojingi. Tokie, kaip senas kelias Bolivijos Jungo provincijoje (North Yungas Road). Dauguma žmonių jį laiko pavojingiausiu pasaulyje. Ir vadina jį Mirties keliu.

Kelias jungia La Paso ir Koroikos miestus. Jis tęsiasi tik 70 kilometrų, tačiau kasmet jame sudaužomos daugiau nei 25 mašinos, žūva 100 - 200 žmonių.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad kelią 1930 m. nutiesė paragvajiečiai kaliniai.

Kelias į Korioką prasideda 4633 metrų aukštyje ir eina žemyn iki 1700 metrų virš jūros lygio. Nusileidimas - 3300 metrų. Taigi kelias yra labai status, tačiau taip pat siauras, purvinas ir dideliais šlaitais. Mirties keliu jis pavadintas, kai 8 Izraelio turistai 1999 metų gruodį žuvo važiuodami džipu - nuriedėjo į bedugnę.

Kelias toks siauras, kad vietomis du automobiliai negali prasilenkti. Viena iš čia galiojančių eismo taisyklių, pirmumo teisę visuomet turi į viršų važiuojanti transporto priemonė, o besileidžiantys žemyn turi laikytis išorinės pusės. Kai kur net vienas sunkvežimis sunkiai telpa, o sunkvežimiai ir autobusai - pagrindinis Mirties kelio transportas.

Bet ir tai dar ne viskas. Kelionėje šiuo "greitkeliu" vairuotojams tenka susidurti su pačiomis blogiausiomis oro sąlygomis. Vėsius Andų kalnų orus nuo 6 iki 11 laipsnių Celsijaus keičia drėgni šilti Amazonės džiunglių orai. Todėl šis siauras kelias kartais labai slidus. Asfaltuoti tik pirmieji 20 kilometrų, toliau - purvas ir molis. Be to, Bolivijos transporto priemonės - labai senos, nutrintomis padangomis.

Dažnai dėl tiršto rūko į priekį matyti tik keletas metrų. Tuomet tenka važiuoti ypač lėtai ir atsargiai. Ne tik todėl, kad nesusidurtum su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Tropinės liūtys dažnai sukelia nuošliaužas, ir kelio atkarpą gali tiesiog nuplauti. Štai tokia mirtinos baimės ir adrenalino formulė.

Minėta žydų turistų žūtis - ne pati garsiausia avarija šiame kelyje. 1983 metų liepos 24 dieną į tarpeklį nukrito autobusas su daugiau nei 100 keleivių. Iki šių dienų tai pati baisiausia autoavarija Bolivijos istorijoje.

Vietiniai gyventojai, jeigu jiems tenka važiuoti Mirties keliu, meldžiasi, kad nukeliautų gyvi. Nes jei kas nutiktų, iki ligoninės reikėtų keliauti ne vieną valandą. Ir, beje, tuo pačiu keliu.

Tačiau šis kelias, vienas iš nedaugelio jungiančių Bolivijos šiaurę su stambiu La Paso miestu, todėl jo eksploatacija tęsiasi.

Praėjusiame dešimtmetyje kelias tapo populiarus tarp turistų, ieškančių adrenalino ir mirtino pavojaus. Jie važiuoja keliu dviračiais dideliu greičiu. Grįžta toli gražu ne visi. Bet tie, kuriems pasiseka pravažiuoti kelią gyviems, lygina tai su įkopimu į Everestą.

O paprasti boliviečiai ir toliau kasdien "užkariauja" šį "Everestą".

Sklando gandai, kad šis 70 km kelias - tik antras pagal pavojingumą kelias pasaulyje. Kalbama, kad Bangladešas turi savo "mirties kelią". Tačiau, jeigu ir egzistuoja kažkas baisesnio už šį Bolivijos maršrutą, vadinti tai keliu būtų beprasmiška. Tokiam "keliui" labiau tiktų trumpesnis pavadinimas - tiesiog "Mirtis".

Pagal užsienio spaudą