„Pradėjus veikti dešimčiai naujų įkrovimo stotelių, elektromobilių vairuotojai jau gali be trukdžių keliauti pagrindinėmis Lietuvos automagistralėmis. Ties tuo nesustosime. Augant elektromobilių skaičiui, atitinkamai turi vykti ir jiems reikalingos infrastruktūros plėtra – jau kitų metų pradžioje bus pradėtas antrasis įkrovimo prieigų statybų etapas, per kurį bus įrengta dar keturiolika greitojo įkrovimo stotelių šalia magistralinių kelių,“ – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Dešimties elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas kainavo beveik 600 tūkst. eurų. Projektui įgyvendinti panaudotos Europos Sąjungos lėšos.
Planuojama, kad 2018 metais įkrovos stotelės magistraliniuose keliuose bus įrengtos kas 50 kilometrų. Iš viso valstybinės reikšmės keliuose jų bus 26.
Iki šiol Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikė tik dvi viešos didelės galios įkrovimo prieigos, nuo 2014-ųjų įrengtos kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vievyje ir prie Elektrėnų.
Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos bendradarbiauja su savivaldybėmis, kartu įgyvendindama elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planus. Lietuvos miestuose ir priemiesčiuose, kur gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, iki 2020 m. pabaigos numatoma įrengti ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.
Elektromobilių ir hibridinių automobilių skaičius Lietuvoje kasmet auga. VĮ „Regitra“ duomenimis, pirmasis elektromobilis Lietuvoje užregistruotas 2010 m. – „Honda HR-V“. 2013 m. mūsų šalyje buvo registruota 16 elektromobilių. 2014 m. pradžioje buvo registruoti 55 elektromobiliai, 2015 m. – 69, 2016 m. – 164. Aktyviausias elektromobilių skaičiaus didėjimas pastebimas šiemet. 2017 m. sausio 1 d. buvo užregistruoti 359 elektromobiliai, gruodžio 1 d. – jau 620.
Kurdama ir plėtodama viešai prieinamą elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą Lietuvoje Susisiekimo ministerija siekia, kad elektromobilių infrastruktūros plėtra leistų priartėti prie 2012 m. Ūkio, Energetikos ir Susisiekimo ministerijų užsakymu atliktos Kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studijos rekomenduojamo rodiklio, t. y. siekti, kad iki 2020 m. visi įregistruoti elektromobiliai Lietuvoje sudarytų 5 proc. per metus parduodamų naujų automobilių, 2025 m. – 10 proc.
I etapas – prieigų įrengimas magistralinių kelių A1 ir A2 poilsio aikštelėse – įgyvendintas
Eil. Nr. |
Kelio Nr. |
Kelio pavadinimas |
Kelio km |
Kelio pusė |
1 |
A1 |
Vilnius–Kaunas–Klaipėda |
93,43 |
dešinė |
2 |
A1 |
Vilnius–Kaunas–Klaipėda |
96,62 |
kairė |
3 |
A1 |
Vilnius–Kaunas–Klaipėda |
141,67 |
kairė |
4 |
A1 |
Vilnius–Kaunas–Klaipėda |
142,45 |
dešinė |
5 |
A1 |
Vilnius–Kaunas–Klaipėda |
185,24 |
kairė |
6 |
A1 |
Vilnius–Kaunas–Klaipėda |
192,8 |
dešinė |
7 |
A1 |
Vilnius–Kaunas–Klaipėda |
238,03 |
dešinė |
8 |
A1 |
Vilnius–Kaunas–Klaipėda |
238,62 |
kairė |
9 |
A1 |
Vilnius–Kaunas–Klaipėda |
292,92 |
dešinė |
10 |
A2 |
Vilnius–Panevėžys |
80 |
kairė |
II etapas (2018 m.) – prieigų įrengimas magistraliniuose keliuose
Eil. Nr. |
Kelio Nr. |
Kilometras |
1 |
A4 |
125,695 |
2 |
A5 |
65,82 |
3 |
A5 |
95 |
4 |
A6 |
165,726 |
5 |
A6 |
42,156 |
6 |
A9 |
47,3 |
7 |
A10 |
47,438 |
8 |
A11 |
75,379 |
9 |
A12 |
20.313 |
10 |
A12 |
91,427 |
11 |
A12 |
152 |
12 |
A14 |
46,18 |
13 |
A16 |
54,611 |
14 |
A17 |
4,53 |
Rašyti komentarą