Lietuviai grįžta į Monte Karlą

Tai bus jubiliejinis, 85-asis, Monte Karlo ralis. Būtent šis ralis ir išpopuliarino automobilių sportą visame pasaulyje. Mūsų šalies atstovai keturis kartus dalyvavo Monako Kunigaikštystės automobilių sporto klubo organizuojamose lenktynėse, tačiau tai vyko dar tarpukariu. Paskui niekas iš lietuvių nebandė varžytis viename sunkiausių ir labiausiai nenuspėjamų klasikinių ralių pasaulyje. 1931 m. šiose lenktynėse startavo Klemensas Martinkus ir Jonas Pyragius. Jie bendroje įskaitoje užėmė 30-ąją vietą tarp 149 ekipažų. Dar vienas lietuvis, startavęs šiame ralyje, buvo pirmasis Lietuvos karo lakūnas Pranas Hiksa. Jis Monte Karle lenktyniavo 1934 ir 1935 m.

„Monte Karlo ralis organizuojamas nuo 1911 m. ir nuo to laiko tai vienos svarbiausių lenktynių pasaulyje. K.Martinkus ir J.Pyragius pramušė ledus, bet jų žygis buvo toks sudėtingas, kad jie net negalėjo nuvažiuoti iki starto vietos dėl klimato sąlygų. Jų automobilis buvo nugabentas traukiniu. Lenktynėse buvo daug netikėtumų, netrūko politinių aspektų. Tuo metu Lietuvos santykiai su Lenkija nebuvo labai geri ir lenkai nenorėjo praleisti lietuvių, bet įsikišus Prancūzijos lenktynininkams kelionė buvo pratęsta. Vėliau prasidėjo mano senelio P.Hiksos epocha. Vėliau dar jėgas bandė Česlovas Burba“, - pasakojo P.Hiksos anūkas Giedrius Šniukas.

Šį kartą Monte Karlo iššūkį bandys priimti lenktynininkas D.Jocius su šturmanu D.Zvicevičiumi. D.Jocius teigia jau seniai svajojantis apie galimybę startuoti šiose lenktynėse.

„Pastaruosius 7 ar 8 metus ieškojau galimybių dalyvauti šiose lenktynėse. Net keletą metų iš eilės važiavome tik stebėti, esame susidarę kelių pastarųjų Monte Karlo ralių greičio ruožų stenogramas, pažįstu juos beveik kaip lietuviškus“, - kalbėjo lenktynininkas.

D.Jocius tikisi, kad namų sienos jam padės. Mat šiuo metu netoli Monte Karlo gyvena jo mama. Tad šį ralį jis vadina „pusiau namų lenktynėmis“. Sportininkas dažnai čia atvažiuoja ir, jei turi galimybę, pasivažinėja tais keliais, kuriuose vyksta ralis.

„Iš tiesų tose lenktynėse galima pamatyti visus metų laikus. Apačioje trasos startuojant šilta ir sausa. Įpusėjus trasai prasideda šlapias asfaltas, o užkilus į viršų - sniegas. Ta adaptacija turi būti momentinė ir tikrai turi susivokti, ką darai, nes ten aukščiai labai dideli, vietomis pakyli iki 2 km aukščio. Ten ir šalta ir skardžiai tokie, kad nesinorėtų toje vietoje daryti klaidų“, - pridūrė D.Jocius.

Taigi vis dėlto lengvo „pasivaikščiojimo“ Monte Karle tikrai nereikia tikėtis. Vien jau legendinis „Col de Turini“ greičio ruožas sudėtingumu negali lygintis su jokiu lietuvišku greičio ruožu.

„Pernai jo ilgis buvo 22 km. Po ralio sudarėme šio greičio ruožo stenogramą ir per tuos 22 km stenogramoje prirašiau pilną sąsiuvinį, į kurį šiaip surašome visą Lietuvos ralį. Tad ten tikrai bus ką veikti“, - pridūrė D.Zvicevičius.

Tačiau, be galvos sukimo dėl Monte Karlo ralio, mūsų šalies ekipažas dar turi apmąstyti ir keletą žingsnių į priekį. Mat savaitė po šių prestižinių lenktynių vyks ir pirmasis Lietuvos ralio čempionato etapas, kuriame ši komanda taip pat nusiteikusi pakovoti. Tad D.Jociaus komandos mechanikai dar Monte Karle po finišo planuoja išardyti automobilį ir jį perrinkti bei paruošti lietuviškam raliui.

Simboliška, kad Monte Karlo ralis bus rengiamas 85 kartą. Taip pat Lietuvos automobilių sportas šiemet švenčia 85-metį. Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Romas Austinskas tikisi, kad šis sutapimas atneš sėkmę mūsų šalies ekipažui.

„Labai smagu, kad Deividas surado vidinės, moralinės ir pilietinės jėgos, kuri reikalinga tokioms lenktynėms. Aišku, viskas priklauso nuo Deivido, nuo jo pasiruošimo, nuo atsargaus skubėjimo. Ralis bus ilgas. WRC etapai yra daugiadieniai, reikalaujantys didelio pasirengimo. Svarbiausia yra pasiekti finišą. Jei Deividas finišuos, tai rezultatas bus labai geras“, - teigė LASF vadovas.

R.Austinskas taip pat pristatė specialų medalį, skirtą LASF 85-mečiui.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“