Lietuvai teks apmokestinti taršius automobilius

„Dabar pasaulyje yra daug debesų. Pirmiausia jie tvenkiasi pasaulio finansų rinkose, taip pat debesų dabar ateina iš JAV. Trečias tiksintis klausimas yra „Brexit“. Niekas nežino, kaip baigsis rudenį ir kas bus kitais metais. Jei dabar turime tik debesį, tai kitais metais jau bus ir lietaus lašų“, – vaizdingai kalbėjo V. Andriukaitis ir pridūrė, kad valstybės narės turi tvarkyti ir pamatus, ir stogus.

Komisaras atkreipė dėmesį, kad tiek Lietuva, tiek kitos šalys blogai įgyvendina EK nustatytus tikslus:

„Lietuvai rekomendacijos kartojamos. Tad reikia atsakyti į klausimą, ar nustatytos priemonės atitinka rekomendacijų turinį.“

Gegužės pabaigoje EK rekomendavo gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę įtraukiant šaltinius, kurie mažiau kenkia ekonomikos augimui.

„Mokesčių bazės plėtimo reikalai palikti nežinia kam. Kitiems metams? Nežinau, kitais metais – rinkimai. Tada kitam Seimui?“ – retoriškai klausė politikas.

Anot jo, EK požiūriu, Lietuva neturi jokio pasiteisinimo, kodėl vis dar nėra įvesti aplinkosaugos mokesčiai. Esą būtina apmokestinti taršius automobilius, nes kitaip mūsų šalis taps antrarūšių automobilių sąvartynu. Visa Europa juda link to, kad būtų visiškai atsisakyta dyzelinių automobilių, pereina prie elektromobilių. Dėl to dabar naudojami automobiliai bus vežami į Lietuvą.

V. Andriukaitis palinkėjo Seimui ir Vyriausybei imtis realių veiksmų ir ragino, kad veiksmai atspindėtų rekomendacijas.

„Dėl automobilio mokesčio esame svarstę Vyriausybėje. Reikia nepamiršti, kad, įvedus bendrą automobilių mokestį, tai labiausiai kirstų gausioms šeimoms“, – aiškino aplinkos ministras Navickas.

Jis neslėpė, kad šiuo metu diskutuojama dėl senų ir galingų automobilių apmokestinimo Lietuvoje. Tiesa, ministras pridūrė, kad bus siekiama juos apmokestinti taip, kad nenukentėtų šeimos.

K. Navickas išreiškė viltį, kad automobilių registracijos mokesčio įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti rudenį.

„Nors nuo 2018 m. įsigaliojusi pensijų indeksavimo formulė turėtų užtikrinti pensijų sistemos fiskalinį tvarumą, tačiau EK rekomenduoja spręsti pensijų adekvatumo problemą, kuri Lietuvoje yra viena opiausių ES“, – teigiama rekomendacijų tekste.

Čia taip pat atkreipiamas dėmesys, kad mūsų švietimo sistema nepakankamai atsižvelgia į darbo rinkos poreikius, tad mums siūloma gerinti švietimo sistemos, įskaitant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, kokybę, efektyvumą bei atitiktį darbo rinkos poreikius.

„Nors imamasi žingsnių stiprinti socialinę apsaugą, pajamų nelygybė bei skurdas Lietuvoje išlieka vieni didžiausių ES, o mokesčių ir socialinių išmokų sistema yra viena iš silpniausių pagal korekcinę galią. Todėl Lietuvai rekomenduojama ir toliau tobulinti mokesčių bei socialinių išmokų sistemą, kad ji geriau susidorotų su šiais iššūkiais“, – nurodo EK.